Žurnalistams - klerkų pamokos

Klaipėdos gyventojai galėtų džiaugtis. Uostamiesčio valdžios išprusimo stoka niekaip neapkaltinsi, skirtingai nei kai kurių Seimo narių ar ministrų.

Pasirodo, mūsų savivaldybės tarnautojai ne tik geria kavą bei sprendžia tokius gyvybiškai svarbius klausimus, kaip antai kokia spalva nudažyti miesto viešojo transporto priemones, kur įrengti mokamas automobilių laikymo aikšteles, arba į kurią paplūdimių vietą iškelti moteris, mėgstančias kaitintis Ievos kostiumais.

Radę laisvesnę minutę mūsų miesto valdžios atstovai studijuoja ir „Tarptautinių žodžių žodyną“, aiškindamiesi įvairių sąvokų reikšmes. Pasisėmę iš žodynų išminties valdžios vyrai ir moterys pasijunta tapę kompetentingi mokyti žurnalistus.

Klaipėdos savivaldybės Gyventojų informavimo tarnyba, užuot siuntusi informacinius pranešimus, elektroniniu paštu žiniasklaidos atstovams surengė lietuvių kalbos pamokėlę pavadinimu „Dėmesio - „klerkas“!“ Pamokėlės metu žurnalistai buvo supažindinti su žodynuose pateiktomis žodžio „klerkas“ reikšmėmis.

Žurnalistai turėjo išmokti, kad „klerkas“ yra: 1. Anglijoje ir JAV - tarnautojas, dirbantis prekybos, pramonės įmonės, notaro arba advokato kontoroje; 2. Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje - notaro kontoros raštvedys; 3. anglikonų bažnyčios dvasininkas ar tarnautojas; 4. viduramžių Prancūzijos dvasininkas.

Įdomu, kokiu tikslu savivaldybė atsiuntė tokią informaciją. Gal klerkai norėjo pasididžiuoti savo išprusimu? Gal suabejojo žurnalistų išsimokslinimu? O gal savivaldybės tarnautojams nemalonu būti vadinamiems klerkais, nes šis žodis jiems skamba kaip įžeidimas?

Be reikalo, ponai klerkai, kompleksuojate. Pavartę daugiau literatūros ir pastudijavę žodžio „klerkas“ reikšmes sužinotumėte, kad anglų kalboje jis yra sąvokos „tarnautojas“ sinonimas. Dar daugiau, Bronislovo Piesarsko sudarytame „Anglų-lietuvių kalbų žodyne“ nurodyta, kad angliško daiktavardžio clerk reikšmės yra „klerkas, raštininkas, kontoros tarnautojas, valdininkas, sekretorius, valdytojas“.

Užuot vedę žurnalistams lietuvių kalbos pamokėles, savivaldybės tarnautojai galėtų patys pasimokyti raštingumo ir atidžiau paskaityti savo siunčiamus pranešimus spaudai, kuriuose net įstaigų pavadinimai ir pavardės neretai būna užrašytos su klaidomis.

Juk jeigu randa laiko žodynų studijoms, vadinasi, nėra tokie užimti, kad nesuspėtų perskaityti to, ką patys parašė.