Žinia apie teisinę pagalbą – pavėluota

Prašė skirti advokatą

Vyras įsivėlė į ilgą bylinėjimosi procesą, todėl teisinė pagalba, kurią suteikia valstybė, jam buvo būtina. Tokia pagalba jam priklauso pagal turimas pajamas.

Anksčiau advokato paslaugos jam buvo kompensuojamos visu 100 proc. O pastaruoju metu paskaičiuota, kad klaipėdietis turės apmokėti pusę kainos už teisinę pagalbą.

„Reikalas – keblus, bylinėjuosi jau seniai, bylą sudaro šeši tomai, todėl advokatui būtina susipažinti su šia medžiaga, o tai reiškia, kad vienos dienos tam jam neužteks. Labai tikėjausi, kad valstybės paskirtas teisininkas atidžiai įsigilins į mano bylos esmę ir surašys dokumentą, kurį privalėjau pateikti teismui birželio 15 d.“, – į detales nesileisdamas pasakojo V. Švelnys.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriui vyras pateikė visus dokumentus, įrodančius, kad jam priklauso iš dalies apmokama antrinė teisinė pagalba.

Laiškas ėjo 25 dienas

Gegužės 24 d. nuspręsta klaipėdiečiui skirti iš dalies apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Apie tai V. Švelnys turėjo būti informuotas laišku.

Laiškas, kuriame man pranešama apie skiriamą teisinę pagalbą, mane pasiekė gerokai po to, kai byla buvo išnagrinėta.

Jeigu vyras būtų jo laukęs, bylinėjimasis galėjo žlugti, nes pranešimas apie paskirtą teisinę pagalbą vyrą pasiekė praėjus keturioms dienoms po teismo posėdžio.

Šį kartą viskas baigėsi laimingai, nes V. Švelnys nelaukė tokio laiško ir pats rūpinosi sužinoti sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo, ne kartą buvo nuėjęs į tarnybą Vilties gatvėje 10.

„Net ir aktyviai domėdamasis, ar mano prašymas skirti advokatą išnagrinėtas man palankiai, apie tai sužinojau, mano manymu, per vėlai. Advokatas turėjo pernelyg mažai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir parengti išsamų dokumento tekstą teismui. Bet dar labiau nustebau, kai laiškas, kuriame man pranešama apie skiriamą teisinę pagalbą, mane pasiekė gerokai po to, kai byla buvo išnagrinėta“, – stebėjosi V. Švelnys.

Sprendimas dėl tokios pagalbos suteikimo priimtas gegužės 24 d., laiškas išsiųstas gegužės 25 d., o adresatą vokas pasiekė birželio 19 d.

Tvarka: teisėjai gali atidėti posėdį, jei besibylinėjantis asmuo nesulaukė teisininko pagalbos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ne visi pajėgūs domėtis

V. Švelnys yra neįgalus, bet jo negalia netrukdo jam aktyviai domėtis bylinėjimosi reikalais.

Galvodamas apie likimo draugus, kurie dėl ligos negali patys išeiti iš namų, nesinaudoja elektroniniu paštu ar net neturi kompiuterio, vyras svarstė, ar panaši situacija galėtų lemti, kad dėl kažkieno aplaidumo neįgalus žmogus netektų tinkamo atstovavimo teisme ir dėl to negalėtų išspręsti jam aktualaus klausimo.

„Kiekvienas mūsų pažįstame žmonių, kuriems kompiuteris yra kosmosas. Tai ne tik pagyvenę, bet ir įvairių ligų turintys žmonės. Pagaliau kodėl toks ligotas asmuo turėtų kažkur eiti ar skambinti, jeigu pasinaudojo įstatymo numatyta teise ir buvo informuotas, kad žinią apie sprendimą suteikti arba ne jam teisinę pagalbą gaus laišku“, – piktinosi klaipėdietis.

Vyras įsitikinęs, kad taip pažeidžiamos žmonių, kurie yra ir taip gyvenimo nuskriausti, teisės. Juk atėjęs į teismo posėdį ir supratęs, kad advokatas jame nedalyvaus, žmogus negalėtų pats apginti savo interesų.

Pats pabandęs domėtis tokia vėlavimo priežastimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje V. Švelnys nieko nesužinojo.

Siuntas pristatančios įmonės darbuotoja jam paaiškino, kad siunta buvo neregistruota, todėl atsekti jos kelionės neįmanoma.

Pretenzijos nesulaukė

Ant pavėluotai adresatą pasiekusio dokumento voko buvo laiškus ir siuntas visoje Lietuvoje ir už jos ribų pristatančios bendrovės „Samus“ antspaudas.

Į dienraščio „Klaipėda“ klausimus atsakęs šios įmonės direktorius Vitalijus Žėkas teigė apie įvykį sužinojęs tik iš žurnalistų.

Pasak vadovo, klientas su pretenzija ar kitokia forma į įmonę nesikreipė, todėl nebuvo atliekamas vidinis tyrimas, tad ir komentuoti laiško pristatymo jis negali.

„Informuojame, kad laiškų turinio netikriname ir nežinome, ar laišku siunčiami teisiniai ar kokios nors kitos rūšies dokumentai. Pristatymo terminai, esant poreikiui, su kiekvienu klientu yra nustatomi sudaromoje sutartyje. Jūsų aprašyta situacija, tikėtina, nutiko pirmą kartą. Stengsimės išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir, pasitvirtinus Jūsų nurodytai informacijai, imsimės reikiamų priemonių, kad tai nepasikartotų“, – dienraščiui atsakė V. Žėkas.

Jis patikino, kad panašiais atvejais teisinių klausimų įmonei spręsti neteko.

„Mūsų veikla, taip pat ir žalos atlyginimas, yra reguliuojama Lietuvos Respublikos pašto įstatyme numatyta tvarka“, – klausiamas, ar bendrovė būtų pasiryžusi atlyginti žmogui susidariusią žalą, jeigu dėl pavėluoto dokumento gavimo jis būtų patyręs nuostolių, paaiškino įmonės vadovas.

Sudarome sąlygas žmogui pasinaudoti advokato pagalba.

Turi teisę į gynybą

Kas kaltas dėl svarbaus laiško pavėlavimo, liko neaišku.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys patikino, kad tokia situacija nėra naujiena.

„Būna atvejų, kai bylininkai prašo bylos nagrinėjimą atidėti, nes nesulaukė atsakymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kiekvienas žmogus turi teisę į gynybą. Tokius prašymus nagrinėjame ir sprendžiame ir dažniausiai sudarome sąlygas žmogui pasinaudoti advokato pagalba. Nes teismas turi pareigą išaiškinti žmogui, kad jis turi teisę kreiptis į advokatą. Tai nėra įkalbinėjimas ar spaudimas besibylinėjančiam asmeniui, tai numato įstatymas. Įstatyme rašoma, kad teismas privalo sudaryti sąlygas kreiptis į advokatą pagalbos, naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba“, – tikino teisėjas.

R. Dilys paaiškino, kad reikėtų žinoti, dėl kieno kaltės laiškas su dokumentu asmenį pasiekė per vėlai.

Teisėjas paaiškino, kad teisinę pagalbą gaunančiam žmogui numatyta pareiga bendradarbiauti su teismu, tai yra nedelsiant informuoti, jeigu keičiasi jo adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas.

Tai būtina, kad teismo darbuotojai laiku susisiektų su besibylinėjančiu asmeniu ir jam tinkamai būtų pateikiama svarbi informacija.

Kita vertus, ir pats žmogus turi pranešti teismui apie susidariusią padėtį, negautą atsaką iš tarnybos ir faktą, kad advokatas jam nepaskirtas.

„Labai dažnai žmonės paskambina telefonu ir pasakoja apie susidariusias kliūtis. Sekretorės geranoriškai paaiškina, ką reikia daryti“, – tvirtino teisėjas R. Dilys.

Jeigu vokas su svarbia informacija pasiekė ne dėl teisinių tarnybų kaltės, reikėtų aiškintis, kur ir kodėl laiškas gulėjo.

Neatmestina, kad taip galėjo atsitikti ir dėl žmogiškojo faktoriaus, bet visais atvejais teismas neleistų žmogui likti be advokato pagalbos.