Vienintelis Teisingumo ministerijos raštas sulaužė nuo neatmenamų laikų Klaipėdoje susiformavusią tradiciją miesto laikraščiuose kasdien skelbti užregistruotas klaipėdiečių mirtis. Jau pasipylė skaitytojų skundai, kad pažeista jų teisė gauti informaciją, tačiau biurokratai teigia, kad tokiu draudimu esą saugomas privatus mirusių žmonių gyvenimas.

Ieško pažįstamų pavardžių

Dienraščio "Klaipėda" rubrikoje "Dienos telegrafas" kone du dešimtmečius kasdien buvo skelbiamos uostamiesčio savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užregistruotos mirtys.

Tokie sąrašai buvo skelbiami ir kituose miestų, rajonų laikraščiuose.

"Mano uošvė, kuri yra kilusi iš Klaipėdos, net išsikrausčiusi į Uteną visada prašydavo, kad atvežtume "Klaipėdos" dienraštį ir pirmiausia skaitydavo būtent "Dienos telegrafą", kuriame buvo skelbiamos užregistruotos mirtys. Uošvė vis prasitardavo, kad rasdavo savo kiemo, klasės draugų pavardes. Tokia informacija žmonėms tikrai yra reikalinga", – teigė Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Tačiau prieš kelias dienas Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius gavo visoms Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoms skirtą Teisingumo ministerijos raštą "Dėl informacijos apie mirusiuosius teikimo žiniasklaidai".

Jame aiškiai įvardijama, kad civilinės metrikacijos tarnybos turėtų vadovautis Civiliniu kodeksu, o jame nurodoma, kad "informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu, o po mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai".

Rašte paaiškinama, kad jei civilinės metrikacijos įstaigos nori teikti informaciją žiniasklaidai apie įregistruotas konkrečių asmenų mirtis, specialistai, prieš teikdami tokią informaciją, turėtų gauti rašytinį sutikimą iš mirusiojo sutuoktinio, tėvų arba vaikų.

Išaiškino, o ne uždraudė

"Mes nieko neuždraudėme. Mes galime tik atkreipti dėmesį, rekomenduoti. Šiuo atveju taip ir padarėme – išaiškinome, kad mirusiųjų sąrašų teikimas žiniasklaidai yra Civilinio kodekso pažeidimas. Ir jis buvo daromas daugybę metų. Dabar jau įstaigų, kurioms pavaldžios civilinės metrikacijos tarnybos, reikalas yra spręsti, ar toliau pažeidinėti Civilinį kodeksą ir teikti informaciją žiniasklaidai, ar ne", – samprotavo teisingumo ministro patarėjas vešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Paklaustas, kodėl tik dabar susizgribta aiškintis, ar užregistruotų mirčių sąrašų viešinimas neprieštarauja Civiliniam kodeksui, nors tai daroma jau daugybę metų, S.Tichomirovas aiškino, kad analizė atlikta todėl, kad buvo gauta civilinės metrikacijos įstaigų paklausimų.

"Lietuvoje buvo ne vienas ir ne du, o dešimtimis skundų, kad buvo paviešinta įregistruota mirusiojo pavardė. Todėl, matyt, įstaigos ir kreipėsi į mus, kad išaiškintume, ar daromas pažeidimas. Mes tik paaiškinome, o dabar likome kalčiausi, kad uždraudėme tuos sąrašus skelbti", – tarsi guodėsi teisingumo ministro patarėjas.

Kurs biurokratizmą

S.Tichomirovas tikino, kad operatyviai rastas ir kompromisas.

Teisingumo ministerija rekomendavo civilinės metrikacijos įstaigoms sutikimo dėl mirties fakto viešinimo tekstą įtraukti į rašytinio prašymo įregistruoti mirtį formą, todėl esą papildomų administracinių rūpesčių nei civilinės metrikacijos darbuotojams, nei mirusiųjų artimiesiems tokio sutikimo reikalavimas nesukels.

Tačiau tokį sutikimą gali pasirašyti tik mirusiojo sutuoktinis, tėvai arba vaikai, o įregistruoti mirtį gali ateiti ir velionio kaimynai, ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.
Kitaip tariant, įregistruoti mirtį gali ateiti bet koks asmuo, kuris turi velionio asmens tapatybės dokumentus ir medicininį mirties liudijimą.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistruoti mirčių dažniausiai ateina laidojimo įmonių, kurias pasamdo velionio artimieji, atstovai.

"Mes ir taip esame kaltinami biurokratizmu, todėl visais būdais stengdavomės jo išvengti. Įprastai neimdavome jokių raštiškų prašymų įregistruoti mirtį. Pakakdavo, kad būdavo kreipiamasi žodžiu, pateikiami reikiami dokumentai, tada specialistės užpildydavo reikiamas pažymas ir jas atėjęs asmuo tik pasirašydavo. Dabar, panašu, kiekvienas atėjęs užregistruoti mirtį turės ranka pildyti prašymą, pasirašyti, jei sutinka, kad neprieštarauja, jog apie mirusiojo mirtį būtų paskelbta vietinėje spaudoje. Mes dar turėsime duomenų bazėse patikrinti, ar tas pasirašęs asmuo tikrai yra mirusiojo sutuoktinis, vienas tėvų ar vaikų, ir tik tada, jei viskas bus gerai, mirusiojo pavardę galėsime pateikti žiniasklaidai", – numatomą biurokratizmą aiškiai įvardijo Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Ji pabrėžė, kad žiniasklaidai bus galima pateikti tik tų įregistruotų mirusiųjų pavardes, kurias viešinti sutiko jų sutuoktiniai, tėvai ar vaikai.

Jei prašymą įregistruoti mirtį užpildys laidojimo įmonės atstovas, velionio pavardės nebus galima skelbti.

"Todėl, galima sakyti, informacija bus tik dalinė. Tarkime, per dieną įregistruosime 12 mirčių, tačiau tik penkių velionių dokumentus atneš jų sutuoktiniai, tėvai ar vaikai. Jei jie neprieštaraus dėl informacijos viešinimo, tai tas penkias pavardes žiniasklaidai ir galėsime pateikti", – aiškino G.Misevičienė.

Stebės situaciją

S.Tichomirovas aiškino, kad esą net ir tuo atveju, kai užregistruoti mirusįjį ateina laidojimo įmonių atstovai, galima rasti išeitį.

"Jie gali turėti standartines prašymo įregistruoti mirtį formas. Prieš eidami į civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti mirties fakto, jie gali tą prašymo formą pateikti velionio sutuoktiniui, tėvams ar vaikams, kad šie ir pasirašytų, jog neprieštarauja, kad mirusiojo pavardė būtų paviešinta. Taip ir bus gautas sutikimas", – dėstė teisingumo ministro patarėjas.

G.Misevičienė žadėjo, jog kelias dienas bus stebima, kaip žmonės reaguoja į tai, kad jų prašoma pasirašyti sutikimą viešinti mirusiojo pavardę, kiek mirčių įregistruoti ateina velionių artimieji, kurie tokius sutikimus gali pasirašyti.

"Manau, kad jau savaitės pabaigoje turėsime kokius nors rezultatus ir tada galėsime spręsti, kaip toliau elgtis dėl mirusiųjų sąrašų viešinimo", – teigė G.Misevičienė.

Ji stebėjosi, jog tik dabar – po daugybės metų – atsirado išaiškinimas, kad mirusiųjų sąrašų viešinimas prieštarauja Civiliniam kodeksui.

"Prieš kelerius metus dalyvavau kasmečiame seminare, kuriame susirenka civilinės metrikacijos įstaigų atstovai iš visos Lietuvos. Tuomet pranešimus apie asmens duomenų apsaugą skaitė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai. Jų kaip tik ir klausiau, ar mirusiųjų sąrašų viešinimas nėra pažeidimas. Į šį klausimą buvo atsakyta neigiamai, todėl ramia sąžine juos ir teikdavome žiniasklaidai", – dėstė G.Misevičienė.

Nustebino ir nuliūdino

Nors Klaipėdoje užregistruotos mirtys dienraštyje "Klaipėda" neskelbiamos dar tik porą dienų, jau pasipylė pasipiktinusių skaitytojų skambučiai.
Klaipėdiečiai teiraujasi, kur ir kodėl dingo ši informacija. Žmonės apgailestavo, jog nebegali sužinoti, kokių klaipėdiečių mirtys buvo užregistruotos, ir vylėsi, kad tokia informacija vėl bus skelbiama.

"Nemanau, kad mirusiųjų sąrašų viešinimas yra kažkoks žmogaus teisių pažeidimas. Jei žmogus mirė, apie tai pranešama laikraštyje, juk tai yra tik informacija, kuri, beje, ir labai aktuali. Paskelbiamas tik žmogaus vardas, pavardė ir gimimo metai. Nei jo asmens kodas, nei gyvenamoji vieta neįvardijama, tad man net nelogiška, kad toks informacijos paskelbimas gali būti kažkoks privataus gyvenimo pažeidimas", – stebėjosi Socialinių reikalų departamento direktorė A.Daujotienė.

Ji pabrėžė, kad draudimas skelbti mirusiųjų sąrašus iškraipo net susiformavusias lietuvių tradicijas.

"Ir kaip klaipėdietė, ir kaip dienraščio skaitytoja galiu pasakyti, kad skelbtos įregistruotų mirusiųjų pavardės buvo labai svarbi informacija. Gal kaimynas perskaitydavo, gal koks nors pažįstamas, kuris suskubdavo velionio artimiesiems pasiūlyti pagalbą, pareikšti užuojautą. Gyvename dideliame mieste, tačiau vis tiek esame įpratę mirties atveju susivienyti, norime užjausti velionio artimuosius, todėl tokia skelbiama informacija labai padėdavo. Esu tikrai nustebusi ir nuliūdusi, jog atsirado išaiškinimas, kad jos skelbimas yra Civilinio kodekso pažeidimas. Manau, kad mirusiųjų sąrašų neskelbimas yra žmonių teisės gauti informaciją pažeidimas. Atrodo, kad mūsų valstybėje nebėra didesnių problemų", – dėl susiklosčiusios situacijos apgailestavo A.Daujotienė.

S.Tichomirovas pabrėžė, kad šis klausimas tikrai nededamas į stalčių.

"Tai labai svarbus klausimas ir tikrai dar ieškosime būdų, kaip problemą spręsti, kad mirusiųjų sąrašai būtų teikiami žiniasklaidai, tačiau tai neprieštarautų Civiliniam kodeksui", – žadėjo S.Tichomirovas.