Žemaitijoje – dzūkiška oazė

Brolių dzūkų idėja Gargždų pašonėje įkurti paveldo dvelksmu alsuojančią kaimo turizmo sodybą vyrams suteikė galimybę į Žemaitiją perkelti dalelytę namų. Gribžinių kaime iškilo stilizuotiems šalies regionams atstovaujančios sodybos, o jų erdves tarpusavyje sujungė vanduo – tvenkinys su vandens parku.

Kvepia autentika

„Gribžės“ vardu pakrikštyta sodyba pavadinimą pelnė dėl kaimo, kuriame yra įsikūrusi. Gribžinius galima pasiekti nuo kelio Gargždai–Kretinga. Nuo Klaipėdos rajono centro sodyba nutolusi 7, nuo Klaipėdos – 25 km.

Kuo ypatinga ši poilsio oazė ir kuo skiriasi nuo kitų kaimo turizmo sodybų?

„Gal autentiškumu, paveldo pristatymu? Stengėmės atkartoti šalies regionų architektūros elementus. Planuodami sodybas su broliu skaitėme architekto, mokslų daktaro Jurgio Gimbuto istorines knygas, ieškojome atsakymų, kuo skyrėsi dzūko, žemaičio, aukštaičio ir suvalkiečio sodybos“, – pasakojo kaimo turizmo sodybai vadovaujantis Dainius Lubauskas.

7,5 hektaro teritorijoje buvo įkurdinti šeši statiniai. Vieną sodybą sudaro du pastatai – gyvenamasis namas ir pirtis. Čia taip pat iškilo administracinis bei ūkiniai pastatai, pobūvių salė ir scena.

„Mums svarbus poilsiautojų privatumas. Todėl kiekviena sodyba nuo pašalinių akių yra atribota pylimais ir augmenija. Tai teminės sodybos. Įrengėme dzūkų, aukštaičių ir žemaičių kaimus. Visos sodybos skiriasi apdailos elementais ir net stogo konstrukcija“, – pasakojo D.Lubauskas.

Dzūkiškos sodybos stogas dengtas šiaudais, o jo kraigas – kur kas aukštesnis nei žemaitiškos sodybos. Aukštaičių sodyba taip pat išskirtinė, čia stogas dengtas skiedromis.

„Suvalkijai atstovauja kitoks pastatas nei kitus regionus. Tai yra pobūvių salė, šalia kurios įkurta scena renginiams. Šioje salėje telpa iki šimto žmonių, visi vasaros renginiai vyksta čia“, – kalbėjo D.Lubauskas.

Vilioja duonos kvapu

Iš viso „Gribžės“ sodyba gali pasiūlyti nakvynę 66 asmenims. Tačiau vienu metu sodyboje gali tilpti net iki tūkstančio svečių.

„Tokie gausūs dažniausiai būna įmonių renginiai. Sodyboje lankytojai ras teniso kortus, sporto aikšteles, krepšinio, smėlio tinklinio, futbolo aikštes, vandens pramogų. Mūsų svečiai vietoj virvės yra tempę net tikrą traktorių. Ir visiems patiko“, – juokėsi D.Lubauskas.

Sodybą renkasi ir vestuvininkai. Šeimininkai išvargusius šventės dalyvius rytą žadina krosnyje keptų šonkaulių kvapais.

„Kiekvienoje sodyboje yra autentiška senovinė krosnis. Jas sumūrijo tikras šios srities žinovas vilnietis. Krosnyje galima ne tik šonkaulius, bet ir duoną kepti. Rengdami sodybų interjerus, stengėmės laikytis tam tikrų taisyklių – naudotos natūralios medžiagos, baldai gaminti pagal specialius užsakymus“, – pasakojo D.Lubauskas.

Beje, baldus gamino žemaičiai – įmonė, įsikūrusi Plungėje, o puošiančius drožinius – medžio meistras iš Klaipėdos Jonas Goerkis.

Pirties malonumai – ir žiemą

Dzūkų, aukštaičių ir žemaičių sodybose yra po pirtį, o ant tvenkinio kranto įkurdinta po kubilą. Todėl klientai į sodybą atvažiuoja net ir ne sezono metu.

„Naujųjų metų sutikimui būna užimtos visos sodybos. Žmonės pirtis nuomojasi ir švęsti gimtadienius“, – pasakojo D.Lubauskas.

Valanda pirtyje kainuoja 15 eurų. Už nakvynę parai prašoma 15–20 eurų. Jei sulaukiama didesnės poilsiautojų grupės, kaina krinta žemyn.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Thomas

Thomas portretas
O kur Mažosios Lietuvos etnografinis pastatas ?

as

as portretas
liuks kad zmones tvarkos.reiks apsilankyt.sekmes

Žemaitija -LDK

Žemaitija -LDK portretas
Žemaitija -LDK žemės pavadinimas. Ir tik.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių