Rėmėsi abejotinais liudijimais

Pajūrio regioninio parko Šaipių gamtiniame draustinyje įmonės „Bostora“ ir dviejų fizinių asmenų iniciatyva namą su ūkiniu pastatu pavyko pastatyti 2016 metais gavus statybos leidimą.

O tai pavyko teisme įrodžius, kad saugomoje teritorijoje prieškariu esą buvo sodyba.

Tokie įrodymai buvo remti liudininko parodymais, kuris aiškino, kad prie tvenkinio kažkada būta pastatų.

Sodybvietės faktą esą turėjo grįsti ir 2017 m. lapkričio 6 d. archeologinių žvalgomųjų tyrimų pažyma, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, architekto ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto išvada bei kiti įrodymai.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija atsiliepimu į pareiškimą tuomet siūlė netenkinti pareiškėjos prašymo ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigta, jog kartografinėje medžiagoje nėra fiksuota statinių buvimo fakto.

Direkcija atvirai suabejojo liudytojo parodymais, nes tie patys parodymai jau buvo panaudoti kitoje civilinėje byloje, nustatant buvusios sodybos faktą gretimame žemės sklype.

Liudininkas drąsiai liudijo faktus, galinčius lemti svarbius sprendimus, apie tuos laikus, kai jam buvo vos dveji treji metai.

Šio gyventojo parodymai jau buvo pateikti kitoje civilinėje byloje, nustatant buvusios sodybos faktą gretimame įmonės „Bostora“ žemės sklype.

STT neįžvelgė nusikaltimo

Į teismą dėl bylos atnaujinimo, ginant viešąjį interesą, 2018 metais kreipėsi Generalinė prokuratūra, tačiau tai įvyko tik tada, kai aplinkosaugininkams pavyko gauti aeronuotraukas, kurios paneigė sodybos buvimo faktą.

Per tą laiką Klaipėdos rajono savivaldybė jau buvo išdavusi leidimą statyboms.

Tai nutiko dėl to, kad teismą įtikino statytojų ir jų samdytų archeologų pateikti įrodymai.

„Problema ta, kad niekas neįrodė, jog buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Buvo siųstas kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl klausimų sukėlusių archeologų išvadų. Bet STT nenustatė nieko neteisėto. Archeologai STT pasakė, kad jie tiesiog suklydo, tad niekas neįrodė, kad žemėlapiai galėjo būti suklastoti“, – nuomonę išsakė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius.

Teisminis procesas buvo atnaujintas tik po to, kai aplinkosaugininkai su naujais įrodymais kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Saugomose teritorijose statyba galima tik buvusių sodybų vietoje.

„Valstybė nereglamentavo, kokiais dokumentais įrodinėjama buvusi sodybvietė. Tik teismas galėjo vertinti: teisėti ar ne yra įrodymai. Vienos iš instancijų teismas juk patikėjo statytojų teiktais įrodymais. Kadangi tuo metu mes neturėjome naujų įrodymų, neskundėme sprendimo apeliacine tvarka. Nauji įrodymai buvo gauti gerokai vėliau. Valstybinės institucijos juk negauna atskiro finansavimo advokatų paslaugoms. Mes esame įvaryti į kampą. Turime pareigą ginti įstatymus ir viešąjį interesą, tačiau neturime resursų bylinėjimuisi“, – kalbėjo D. Nicius.

Kolizija: D. Nicius akcentavo, kad aplinkosaugininkai negauna atskiro finansavimo bylinėjimosi išlaidoms padengti, tačiau, net laimėję teismą, jie turės susimokėti už svetimas klaidas. / Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.

Paskirstė griovimo išlaidas

Plungės apylinkės teismas priėmė nutartį nugriauti vilą, dėl kurios vyko ne vienerius metu trukęs teisminis ginčas.

Teismo nutartyje pažymėta, kad fiziniai asmenys, sutuoktiniai naują gyvenamosios paskirties neypatingą statinį ir naują negyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio, neypatingą statinį pastatė turėdami 2016 m. rugpjūčio 25 d. išduotą statybos leidimą.

„Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovai įmonė „Bostora“, fiziniai asmenys nėra atsakingi už kilsiančias pasekmes dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo“, – rašoma nutartyje.

Teismas įpareigojo statytoją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis (50 proc.), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lėšomis (30 proc.), Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lėšomis (20 proc.) pašalinti statybos padarinius.

Taigi už neteisėtos statybos objekto nugriovimą turės susimokėti tie, kas ir įrodinėjo, kad sodyba neturėjo būti atstatyta šioje vietoje.

„Žemesnės instancijos teismas patikėjo, švelniai tariant, nekorektiškai pateiktais duomenimis. Čia ir yra priežastis, dėl ko buvo išduotas statybos leidimas. Bet teismui nėra jokios atsakomybės dėl tokio sprendimo. Jokios atsakomybės nėra net ir ekspertui, kuris teikė nekorektiškus duomenis“, – nuomonę išsakė D. Nicius.

Valstybinės institucijos dabar turės susimokėti tik už vieno namo su ūkiniu pastatu nugriovimą, tačiau statytojai sklype planavo net šešis ūkinius pastatus.

Jei būtų spėta pastatyti ir juos, valstybės lėšomis būtų tekę griauti ir šiuos statinius.

Kadangi sklypo paskirtis buvo pakeista, tikėtina, kad statytojai planavo šešis ūkinius pastatus nuomoti poilsiautojams.

Į klausimus neatsakė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį Klaipėdos apygardos teismui viena šalių jau apskundė.

Dienraštis „Klaipėda“ dėl komentaro kreipėsi į teismo įpareigotą organizuoti griovimo darbus sodybos statytoją.

Klausimai siųsti elektroniniu paštu, įmonės „Bostora“ nurodytu Registrų centrui.

Automatiniame šio elektroninio pašto atsakyme pažymėta, kad gavėjo pašto dėžutė yra perpildyta.

Mes esame įvaryti į kampą.

Į dienraščio siųstus klausimus verslininkas neatsakė.

Registrų centro duomenimis, įmonei „Bostora“ numatomas likvidavimas Registrų centro iniciatyva pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš tam tikrų aplinkybių.

Viena jų – kai juridinis asmuo nepateikė Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos.

Likvidavimas gresia ir tuomet, kai nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius.

Taip pat likvidavimo gali sulaukti tie, kas Juridinių asmenų registre ilgiau negu šešis mėnesius nenurodė juridinio asmens buveinės ar per penkerius metus neatnaujino savo duomenų Juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo.

Sodybų atkūrimui – terminas

„Gerai tai, kad ateityje teisinių ginčų mažės. Anksčiau teismuose apie buvusias sodybas buvo mėginama įrodinėti net sodo augalais. Esą jei augo sodas, galėjo būti sodyba. Teismų praktika jau susiformavo, tad sodybos buvimo faktas įrodomas tik pačios sodybos egzistavimo įrodymais. Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad žmonės tik iki 2027 metų pabaigos galės kreiptis dėl buvusių sodybų atkūrimo. Nuo 2028 metų sausio 1-osios tai nebus leidžiama“, – priminė D. Nicius.