Iš grafitininkų – patyčios
„Suteikusiam informaciją apie „dailininką“, sumokėsiu pinigų“. Tokį įrašą klaipėdietis paliko grafičių mėgėjų lankomame socialinių tinklų puslapyje.
Po įrašu pasipylę kai kurių veikėjų pasisakymai pribloškia. Klaipėdiečiui buvo tiesiai parašyta, kad savųjų grafičių mėgėjai neišduoda.
„Ką ten sugadino? Pelėsiais apaugusias griuvenas, nejuokink. Nugriauk“, – taip į vyro prašymą reagavo vienas jaunuolių.
Kitas pareiškė, kad grafičiai tai apskritai ne nusikaltimas.
„Tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų“, – tokią pastabą šiam grafičių mėgėjui parašė vienas pilietiškas žmogus.
Klaipėdiečio Dariaus garažas yra Vilties gatvėje. Galinė jo siena ribojasi su Klaipėdos universiteto teritorija.
„Ten yra parkelis. Kažkokiu būdu jaunimas į jį patenka. Per metus aš jau ketvirtą kartą dėl padarytos žalos kviečiau policiją. Nusprendžiau paskirti premiją už informaciją. Jau daug kartų pats tvarkiau tą sugadintą sieną ir niekas manęs neapgina“, – kalbėjo klaipėdietis.
Pats ėmėsi tyrimo
Vyriškis stebėjosi tvarka – baudą už sugadintą fasadą gauna savininkas, o jo nuostolių nėra kam atlyginti, nes nusikaltėliai nenustatyti ir nesulaikyti.
„Vienas atsakymų mane pribloškė – niekas nesiruošia rūpintis mano turtu. Aš pats juo turiu rūpintis. Mano bėdos – man pačiam. Iš dalies tai yra tiesa. Tačiau nusikaltėlių gaudymas nėra eilinio piliečio reikalas“, – stebėjosi vyriškis.
Klaipėdietis apėjo visus netoliese esančius statinius, kurie yra išpaišyti grafičių mėgėjų.
„Fotografavau ir analizavau – koks braižas, kokie dažai naudoti. Gal galima atpažinti bendrų bruožų tuose piešiniuose?“ – retoriškai klausė Darius.
Nėra sąskaitos – nėra žalos
Kiekvieną kartą, kai tik vandalai išterliodavo jo pastatą, vyras dažus valė pats.
„Jei gremži, valai ir perdažinėji pats – esą žalos nepatyrei. Nesamdei įmonės, kuri išrašytų sąskaitą su PVM, pats dirbai, vadinasi, jokios žalos nėra. Nes nėra jokio dokumento apie išlaidas, įrodančias žalą“, – stebėjosi vyras.
Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriuje klaipėdietis išgirdo, kad tai jam gresia bauda už išpaišytas sienas.
„Taip, tokia tvarka. Aš, kaip pastato savininkas, esu baudžiamas. Bet kyla klausimas, ar nuo to situacija pasikeičia? Ar kas nors suskumba ieškoti tų veikėjų, kurie darko miestą?“ – retoriškai klausė vyriškis.
Norėtų vaizdo kamerų
Klaipėdietis pasiruošęs už savo pinigus įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Tačiau teritorija – Klaipėdos universiteto. Negalima stebėti svetimų teritorijų. Vadinamajame Viešosios tvarkos skyriuje aš teiravausi, gal gali organizuoti susitikimą su universitetu? Tai vis tik savivaldybės skyrius, atsakingas už viešąją tvarką. Nesulaukiau jokios pagalbos. Raštu man buvo atsakyta, kad ši institucija nesaugos mano turto, o jei piešiniai vėl atsiras, baudas gausiu vėl aš“, – apgailestavo žmogus.
Darius stebėjosi dar ir tuo, kad tarnautojai lyg ir turėtų būti suinteresuoti, kad miestas būtų švarus, tačiau realiais darbais nelabai ir prisideda.
„Aš taip pat esu tuo suinteresuotas, aš čia gyvenu. Man rūpi, kad miestas būtų švarus. Bet mano pastato siena žvelgia į ne man priklausančią teritoriją ir jos aš tvoromis negaliu apsaugoti. Ten jau ne mano žemė. Toliau esantys pastatai taip pat yra apipaišyti. Jaunimas, tai pamatęs, tikėtina, pamano, jog čia galima terlioti viską“, – pasakojo vyriškis.
Kenčia visas miestas
Kai tik klaipėdietis viešai paskelbė apie atlygį, prie Dariaus prisijungė ir kitas klaipėdietis, gyvenantis J. Janonio gatvėje.
„Prisidėčiau prie prizo 100 eurų. J. Janonio gatvėje dvi sienos sugadintos“, – teigė kitas nukentėjęs pilietis.
Dar kiti klaipėdiečiai, turintys nuosavybę Liepų gatvėje, yra pasakoję, kad Dariaus patirtis jiems labai gerai žinoma.
Kelių nedidelių įmonėlių pastatas nuo vandalų kentėjo ilgą laiką. Žmonės patys dažė sienas, jas tvarkė ir namo administratorius.
Žmonės galų gale pastate įrengė kelias vaizdo kameras, kad vakarais, kai įmonės baigia darbą, kieme nesirinktų neaiškūs asmenys.
Jungiasi į pagalbą
Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas, išgirdęs klaipėdiečio Dariaus patirtį, akimirksniu sureagavo.
„Žinau tą vietą, prie Socialinių mokslų fakulteto. Bet ne mes ten paišome“, – šmaikštavo prorektorius.
B. Petrauskas pripažino, kad jaunimėlis dažnokai prasmunka į universiteto teritoriją.
„Kokias nori tvoras statyk – vėl įlenda. Mes taip pat turime problemą, reikia ją bendrai spręsti“, – atsiduso prorektorius.
Išgirdęs apie klaipėdiečio sumanymą jo paties pastate įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, B. Petrauskas pritarė minčiai.
„Jei tik reikia universiteto sutikimo dėl aplinkos stebėjimo, mes sutikimą duosime. Be jokių problemų. Jei reikia, tegul žmogus kreipiasi. Gal turėsime kokį užfiksuotą failą, bus ką ir policijai perduoti. Gal ir pasibaigs“, – kalbėjo B. Petrauskas.
Teorija skiriasi nuo praktikos
Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėjas Marius Poimanskis tikino, kad nekilnojamojo turto savininkai ar būstus administruojančios įmonės privalo prižiūrėti, kad pastatai būtų estetiškai tvarkingi.
„Tokia tvarka galioja visiems. O jei yra patirta žala dėl nežinia kieno veiksmų, nukentėjusysis turi kreiptis į policiją. Policija turi nustatyti kaltininką. Teoriškai“, – kalbėjo M. Poimanskis.
Policija turi nustatyti kaltininką. Teoriškai.
Jis peržvelgė paskutiniu metu iš šio mikrorajono gautus skundus.
„Taip, dėl šio adreso tikrai buvo gautas. Sulaukėme skundo ir dėl J. Janonio gatvėje padarytos žalos fasadui. Išties kažkokių panašumų galime įžvelgti piešiniuose – tiek Vilties, tiek J. Janonio gatvėje. Gali būti, kad čia tie patys ar tas pats veikėjas terlioja sienas. Braižas panašus“, – pastebėjo M. Poimanskis.
Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus pareigūnai grafičių mėgėjų negaudo.
„Mes negaudome, tai yra policijos darbas. Mūsų tikslas – kad miestas būtų gražus. Policijos tikslas – kad nebūtų nusikaltimų“, – paaiškino M. Poimanskis.
Išgirdęs svarstymą, kad situaciją galbūt išgelbėtų vaizdo kameros, M. Poimanskis suabejojo.
„Negaliu būti iki galo tikras, bet teritorija yra universiteto, ar nekils teisinio klausimo dėl stebėjimo? Esame sulaukę daugiabučių namų atstovų prašymų leisti įrengti kameras ir stebėti konkrečiame name gyvenančių žmonių mašinas. Juos siunčiame į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nes mes tokių leidimų neišdavinėjame. Iš inspekcijos nesame sulaukę užklausos dėl leidimo filmuoti viešą vietą. Realiai tai universitetas turėtų įsirengti kameras. Bet čia dar reikėtų pasiaiškinti situaciją“, – teigė M. Poimanskis.
(be temos)