Šventosios uostui siūlo ir Klaipėdos pinigus

Žemės ūkio ministerija rodo didelį palankumą, kad Šventojoje būtų atkurtas uostas.

Šventosios uostas nepamirštas

„Neatsitiko taip, kad Palangos savivaldybei buvo numestas Šventosios uostas ir pamirštas. Iš kai kurių veiksmų matau, kad ir Žemės ūkio, ir Aplinkos ministerija rodo dėmesį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus praėjusią savaitę vykusiame savivaldos ir žvejų susitikime su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu.

Dar pernai lapkričio 30 d. padavusi 1,7 mln. eurų vertės paraišką dėl žvejybos infrastruktūros kūrimo Šventosios uoste, Palangos savivaldybė kartu su partneriu – Šventosios vietos veiklos grupe – tikisi birželį pasirašyti finansavimo sutartį. Numatyta per 36 mėnesius Šventojoje, toje vietoje, kur dabar ištraukiamos valtys, suformuoti krantinę su slipu, žvejų ir pramoginių laivų iškėlimo gervę.

Taip pat būtų pastatytas angaras valtims ir žvejybos įrangai su buitinėmis ir administracinėmis patalpomis II aukšte. Numatyta tvarkyti ir teritoriją, įrengiant tinklus, apšvietimą, 50 vietų automobilių aikštelę su 15 vietų automobiliams su valčių priekabomis. 

Netoli krantinės būtų paliktas žalias plotas, kur ateityje jau pagal kitą projektą numatyta pastatyti buriavimo mokyklą.

Molus – iš aplinkos programų

„Turime visi kartu įrodyti, kad darome pirmąjį žingsnį atkuriant Šventosios uostą“, – dėstė Palangos miesto meras Š.Vaitkus. Jo teigimu, prašyti valstybės 80 mln. eurų Šventosios uosto atkūrimui būtų sudėtinga.

„Turime kažką padaryti, įrodyti, kad yra didelis noras, viskas skaidru ir tinkamai pasiruošta. Tada galime kalbėti apie kitą Šventosios uosto atkūrimo etapą“, –svarstė Š.Vaitkus. Jis tikisi ateityje molų statybai gauti pinigų iš Aplinkos ministerijos programų.

Jo nuomone, molai ne tik kaip vartai apsaugotų Šventosios uostą. Jie sulaikytų į Šiaurę pernešamą smėlį, kuris ateityje būtų iš ten paimamas ir pilamas į Palangos paplūdimius.

„Nebekalbėkime apie Šventosios uostą, o darykime“, - save, savivaldybės specialistus, ministerijos atstovus ragino Š.Vaitkus. Jo teigimu, juokingai atrodo, kai Lietuva negali atkurti vieno Šventosios uosto, o kitapus Baltijos, Švedijoje, vos ne kiekviename pajūrio miestelyje yra pastatyti uosteliai.

Dalį pinigų Šventosios uosto atkūrimui planuojama numatyti nuo 2021 m. Europos Sąjungai teikiamose naujose Lietuvos vystymo gairėse.

Nori pagalbos ir kompromisų

Realiai ir gerai pagalvojus pinigų Šventosios uostui atkurti dar galima rasti ir dabartiniuose ES finansavimo planuose.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pasiūlė kokį milijoną eurų, o gal net ir daugiau šio uosto atkūrimui paimti iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės. Jo nuomone, ši neturinti svarbių, valstybei būtinų projektų.

Žuvininkystę kuruojantis žemės ūkio viceministras Darius Liutikas mano, kad vertėtų detaliau įvertinti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės planus. Gal iš tiesų dalis pinigų galėtų būti perskirstyta visam Vakarų Lietuvos regionui, kad pinigai nebūtų išmėtyti bet kaip, nekuriant tinkamos pridėtinės vertės. Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei numatyta apie 2,5 mln. eurų.

Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupė iš ES paramos fondų gaus apie pusę milijono eurų. Iš jų per 400 tūkst. eurų būtų investuoti į Šventosios uostą. Per 102 mln. eurų numatyta skirti įsigyti žemsiurbei, kuri, kol kada nors bus pastatyti molai, gilintų įplauką į Šventosios uostą. Dar keli projektai susieti su infrastruktūros kūrimu Šventosios uoste.

„Turime visi kartu ieškoti kompromiso, kaip geriau būtų Šventosios žvejams. Nereikėtų mėtyti Europos Sąjungos paramos žuvytėms auginti, o reikėtų daryti strateginius veiksmus, kad žvejams būtų geriau Šventojoje išplaukti į jūrą žvejoti“, – svarstė Š.Vaitkus. Jis pastebėjo, kad valstybėje yra nemažaipavyzdžių, kai dešimtys milijonų Europos Sąjungos paramos metama į projektus, kurie praėjus priežiūros laikotarpiui arba jam dar nesibaigus „išsikvepia“.

Iš tokių pavyzdžių yra už ES pinigus įrengta žuvų auginimo ferma Klaipėdos rajone. Milijonai ES lėšų sukišti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, kuris bankrutuoja ir toliau už tuos pačius ES pinigus kuriami elektroniniai žuvų pardavimo aukcionai tarsi nebūtų patirties, kad tokios prekybos modeliai Lietuvoje neveikia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kitas

Kitas portretas
Tai Šimaičio to vagies išmislai. Meras gi neišmano apie uostus. Pinigų plovykla. Reikia daryti ten kur numatyta, o čia daroma tikpa

Ne tas

Ne tas portretas
Atsibuskit žmonės, žvejų žuvų iškrovimo vieta turi būti visai kitoje vietoje. Statybai iškrovimo vietai užpliti žemių nereikia

Virginijus

Virginijus portretas
Lietuva jūros turi tiek nedaug ... ir negali susitvarkyti iki galo kaip jūrinė valstybė... mėto šimtus milijonų Kaune keliams tvarkyti, o čia uostas apleistas
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ministras pripažįsta uosto svarbą valstybei
    Ministras pripažįsta uosto svarbą valstybei

    Po ilgokai trukusio laikotarpio Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pajuto didesnį valstybės ir Susisiekimo ministerijos dėmesį. Į „Klaipėdos“ priedo „Jūra“ klausimus atsakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. ...

    1
  • Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška
    Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška

    Lapkričio 30-ąją, 17 val., Klaipėdoje, Teatro aikštėje, bus įžiebta Kalėdų eglė. Šių metų kalėdinių renginių organizatorius -“Klaipėdos šventės” - tęsia tradiciją: šiemet, kaip ir pastaruosius trejus m...

    2
  • Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas
    Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas

    Į Klaipėdą parkeliavo dar vienas „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas. Šįsyk Klaipėda laureate tapo Energetikos ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už elektrinio miesto viešojo transporto skatinimą ir plėtrą“. ...

    4
  • Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?
    Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?

    Nuo kitų metų senų ir taršių automobilių savininkams gali tekti patuštinti pinigines. Tokias transporto priemones savo vardu registruojantieji jau turės mokėti taršos mokestį, kuris gali svyruoti nuo 40 iki 1,4 tūkst. eurų. Kaip ...

    11
  • Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos
    Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos

    Klaipėdos etnokultūros centro dirbtuvėse archeologė Simona Ramoškienė klaipėdietes mokė pinti senovinius šiaudinius indus, kuriuose anksčiau buvo laikomi įvairūs birūs produktai. Ši šiaudinių gaminių tradicija iki &scar...

    1
  • Manekenės žingsniavo erdviame ofise
    Manekenės žingsniavo erdviame ofise

    Klaipėdos mados savaitė baigėsi tarptautiniu madų šou – kolekcijas pristatė 11 dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Fashion Week Klaipėda“ šiais metais finaliniam renginiui pasirinko neįprastą, darbinę ...

    1
  • Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“
    Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“

    Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti, ar buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų vadovauti valstybės valdomai ...

    3
  • Kavinių savininkų laukia kontrolė
    Kavinių savininkų laukia kontrolė

    Dauguma uostamiesčio verslininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas. Savivaldybės kontrolieriai šią savaitę tikrins, ar kavinių savininkai įvykdė šį reikalavimą. ...

    12
  • Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius
    Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius

    Vėlinių išvakarėse, spalio 30 d. 19 val. Laisvos visuomenės institutas (LVI) kviečia dalyvauti jau tradicija tapusioje akcijoje ,,Renkuosi gyvybę”. Akcijos metu Lietuvos žmonės kviečiami uždegti žvakelę už tuos kūdikius, iš ku...

    6
  • Neringoje atnaujintas elektros tiekimas
    Neringoje atnaujintas elektros tiekimas

    Neringoje rekonstruojant transformatorių pastotę pirmadienį elektros daugiau nei valandą neturėjo beveik 3 tūkst. ESO klientų. Elektros tiekimas jiems jau atnaujintas, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...

Daugiau straipsnių