Burėmis gaudant vėją

Lygiai prieš 90 metų, 1935 m. birželio 4 d., į pirmą posėdį susirinko Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS).

Kitaip tariant, iškeltomis burėmis pradėtas gaudyti vėjas, garsinant Lietuvos vardą.

Šiandien šalis turi net 8 nepriklausomos Lietuvos olimpiečius.

2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, iškovodama pirmąjį Lietuvos buriavimo olimpinį sidabro medalį, įrodė, kad mūsų šalies buriuotojai gali būti konkurencingi ir olimpinėse lenktynių distancijose.

Lietuvos jūrinės jachtos, nuo „Žalčių karalienės“ ar „Gulbės“ iki „Lietuvos“ ar „Ambersail“, nuolat leidžiasi į įspūdingus žygius, kur skina pergales jūrose bei vandenynuose.

Dabar yra geras laikas užmiršti praeitį, visus skaudulius ir pastatyti mariną.

Tapo laisvės šaukliai

Buriuotojų sąjungos jubiliejaus proga prisiminta, kad 1989 m. trys jachtos – „Lietuva“, „Audra“, „Dailė“ – nepabijojo būti Nepriklausomos Lietuvos laisvės šauklėmis ir išdidžiai iškėlusios trispalves kirto Atlantą.

2008–2009 m. Lietuvos vardo 1000-mečiui skirta „Tūkstantmečio odisėjos“ kelionė aplink pasaulį padovanojo Lietuvai modernią tradiciją – Liepos 6-ąją, 21 val., visų lietuvių visame pasaulyje vieningai giedamą „Tautišką giesmę“.

„Turime net keturias jachtas, apsukusias pasaulį, kelias dešimtis buriuotojų, išdrįsusių apiplaukti buriavimo Everestu vadinamą Horno kyšulį, ne vieną pasaulio ir Europos čempionatų medalininką, būrį gabių ir entuziazmo kupinų jaunųjų buriuotojų, patirtį dešimtmečiais skaičiuojančių jūros vilkų, gyvenimą mylėti įkvepiančių laisvalaikio buriuotojų, raižančių pasaulio jūras. Turime stiprią bendruomenę, daug svajonių ir daug entuziazmo dar šiame LBS šimtmetyje paversti tas svajones realybe“, – rašoma oficialiame šalies buriuotojų tinklalapyje.

Dar daugiau marinų

Buriuotojus su švente pasveikinęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus net ir tokią dieną prabilo apie būtinybę ir toliau stiprinti jūrinės valstybės įvaizdį.

„Tik ką paminėjome Lietuvos buriuotojų sąjungos 90-metį. Ta proga noriu pasakyti, kad Klaipėdos uostas yra atviras ne tik krovininiams ir keleiviniams, bet ir buriniams laivams. Kaip tik šiuo metu kartu su sąjungos prezidentu Raimondu Daubaru, ilgamečiu buriuotoju ir šios sąjungos atstovu Robertu Dargiu kalbėjome, kad Klaipėda, kaip Lietuvos jūrinė sostinė, kiek primiršta, čia tikrai būtų galima įrengti dar ne vieną mariną pramoginiams laivams“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak mero, yra planų, kuriems pritaria ir Smiltynės jachtklubo atstovai, ir „Memelio miesto“ vystytojai, šalia piliavietės įrengti dar vieną mariną pramoginiams laivams.

„Kalbame ir nuolatos kalbėsime, kad iš uosto teritorijos reikėtų paimti Žiemos uosto dalį, nes šalia jo beveik nėra laisvų žemės plotų, reikalingų laivų krovai. Be to, šioje vietoje yra tik 6–8 m gylis, kai uosto įplaukos kanalas – 16 m gylio. Tą dalį Žiemos uosto reikėtų perleisti miesto reikmėms. Juolab tai yra istorinė, kultūros paveldo dalis“, – kalbėjo meras, pabrėžęs, kad toje teritorijoje, kuria dabar naudojasi „Klasco“ kompanija, galima būtų įrengti dar vieną pramoginių laivų uostą.

Anot A. Vaitkaus, šiame uoste galėtų tilpti keli šimtai jachtų, tarp jų ir superjachtos, kurios siekia 24 m ilgio.

Tai esą taptų didelė miesto puošmena, pasak mero, tada didžiuosius burlaivius galėtume kviesti į Klaipėdą ištisus metus.

„Darome viską, kad Stariškių teritorijoje, pietinėje miesto dalyje atsirastų marina. Dėl to antrą kartą susitiksime su Susisiekimo ministerijos vadovais, kalbėsime, kad šį reikalą reikia spartinti. Nes paradoksas, nuo 2006 metų projektas yra įšaldytas. Dabar yra geras laikas užmiršti praeitį, visus skaudulius ir pastatyti mariną“, – pabrėžė A. Vaitkus.