Stiprios valstybės pagrindas – stipri pilietinė visuomenė

Vyriausybės darbo pradžią paženklino COVID-19 pandemija, sukėlusi didžiulę grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei, gyventojų socialinei sanglaudai ir šalies ekonomikai. Praėjusią vasarą Lukašenkos režimas prieš Lietuvą pradėjo vykdyti hibridinę ataką – neteisėtą migraciją šalies pasienyje. O Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei pradėjus vykdyti žmogaus teises ir laisvę ginančią užsienio politiką, Kinija ėmėsi ekonominio šantažo prieš Lietuvą. Vis dėlto turime pabrėžti, kad visos šios krizės nublanksta prieš naują, egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei – Rusijos karinę invaziją į Ukrainą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Liepos 6-osios minėjimui skirta politikos klubo diskusija apie Lietuvos valstybės stiprėjimą tarp karo ir maišto, apie Lietuvos valstybingumą diskutavo ministrė pirmininkė I.Šimonytė, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, diskusiją moderavo Seimo narys Mindaugas Lingė.

Ministrė pirmininkė I.Šimo-nytė diskusijoje pabrėžė stiprios valstybės reikšmę, kad ji yra kaip margaspalvis audinys, suaustas tampriais siūlų ryšiais. Anot ministrės pirmininkės, Lietuvoje buvusių krizių ir karo Ukrainoje įvykiai didino visuomenės atsparumą ir pasiryžimą ginti Lietuvos valstybę. Pasak I.Šimonytės, visuomenės aktyvumas yra labai svarbus, kuris pririša žmogų prie bendruomenės – kuo daugiau tokių žmonių, tuo tas audinys tankėja.

„Nepaisant to, kad visada buvo bandančiųjų šį audinį suplėšyti, siekiant įžiebti konfliktus vakcinacijos ar migrantų temose, vis dėlto Lietuva savo audinį šių krizių kontekste sustiprino. Žiemą kilęs sunkus išbandymas ukrainiečiams, kuriuos mes labai artimai priimame, intuityviai mūsų valstybės audinį labai sutankino. Apie 50 proc. lietuvių pagal apklausas kažką daro dėl Ukrainos. Tokia visuomenės dalis yra neįtikėtinai didelė jėga, kuri suteikia daugiau jėgos Lietuvai. Vyriausybės pagrindinės darbotvarkės dalis buvo skirta tam, kad būtų nuosekliai stiprinami tie institutai, ant kurių ši valstybė laikosi. Ne tik ant griežtos gynybos ir jėgos, ir bet ant kokybiško švietimo, tinkamos socialinės apsaugos, geros sveikatos apsaugos“, – teigė ministrė pirmininkė I.Šimonytė.

Oponentų kritika, kad konservatoriai valstybėje sukelia krizes, anot Seimo vicepirmininkės R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, yra sąmoningai klaidinanti visuomenę. Pasak TS-LKD frakcijos seniūnės, yra visiškai priešingai, nes TS-LKD gauna žmonių pasitikėjimą Lietuvai sudėtingomis aplinkybėmis ir iš to kyla atsakomybė priimti atsakingus sprendimus, kurių ir reikia valstybei. Nepaisant politikų noro skaldyti visuomenę, TS-LKD yra politinė jėga, kuri labai tvirta valstybingumą stiprindama.

„Politikų priedermė – ne vien atstovauti tik tam, ką žmonės sako, ar vykdyti visus žmonių lūkesčius, bet ir labai svarbu turėti dialogą ir bandyti paaiškinti argumentais, pagrįsti savo politinę liniją, kuria einama į priekį ir iš kurios tikiesi savo valstybei suteikti proveržį. Žinoma, pagąsdinti visada yra paprasčiau. Politikai, kurie grindžia savo karjerą gąsdinimais ir bauginimais, – ypač pavojingi, tokie veikėjai nėra linkę paaiškinti žmonėms sudėtingų dalykų, bet yra linkę kurstyti jų baimę, nepasitikėjimą“, – svarstė Seimo vicepirmininkė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Istorikas profesorius A.Bumblauskas politikos klubo diskusijoje teigė, kad Lietuvai labai svarbu remtis graikų filosofija, romėnų teisės ir Europos kultūrine tradicijomis. Pasak profesoriaus, svarbu išmokti Europos istorijos pamokas ir remtis Kovo 11-osios nepriklausomybės idėjomis, kurios Lietuvą vedė iš sovietmečio.

„Mes pragyvenome jau trisdešimt metų, kai netikėjome, kad tiek ilgai gyvensime, nes visąlaik lygiavomės į tai, kad tarpukario Lietuva gyveno dvidešimt metų. Jau dabar praėjo trisdešimt ir gyvename kaip niekada gerai. Smetonos laikais taip negyvenome nei vartojimo, nei idėjų požiūriu. Aš asmeniškai esu susižavėjęs šiandiene Lietuva ir ką ji pasiekė per trisdešimt nepriklausomybės metų. Pirmąsyk nebesinori kartoti, kad Lietuvos amžinas likimas būti periferijoje. Mes kažkodėl pradedame nebejausti atsilikimo nuo kitų, mes pagaliau pradedame jaustis normalia valstybe ir visuomene. Man atrodo, kad mes judame į tą pusę, kur turime normalią vietą Europoje“, – teigė istorikas prof. A. Bumblauskas.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Klaipėdos skyriaus einamosios sąskaitos. Užs. 1823774.