Siekis – užvaldyti valstybinę žemę

Nekuklūs norai

Prie apleisto prekybos paviljono Kęstučio g. 33, kurio plotas 111 kv./m, siekiama prijungti 12 arų valstybinės žemės, o tai yra beveik 11 kartų daugiau nei užima pats statinys.

Apie tai dienraštis jau rašė (A.Dykovienė "Taikiklyje – brangus sklypas", "Klaipėda", 2017 10 31).

Tačiau iki šiol dar neatsakytas klausimas, kam tokiam mažam statiniui reikėtų tokio didelio sklypo?

Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad, vadovaujantis 2002 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu "Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo", "minimalus galimas sklypo dydis yra 6 arai, o mažesnio nei 6 arai sklypo formuoti neleidžia teisės aktai".

Vis dėlto net laikantis šių nuostatų, planuojamas sklypas yra dvigubai didesnis.

Nors Valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklės numato, kad turėtų būti suformuotas tik toks sklypo dydis, "kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį".

Viešo intereso nėra?

Žemės kaina šioje vietoje – išties įspūdinga.

Pagal pradėtus planavimo procesus matyti, kad šiuo metu vos 1 arą užimančiam statiniui norima priskirti valstybinę žemę, kurios vertė apie 720 tūkst. eurų.

Pastatas – kažkada buvęs prekybos paviljonas, kur dar ne taip seniai glaudėsi benamiai, turi savininkus, bet jie savo planais viešai dalintis nelinkę, nors tai akivaizdžiai tai liečia viešąjį interesą.

Formaliai čia tarsi nėra nieko nelegalaus, nes pagal Žemės įstatymą "valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais".

Tokiu būdu vieno aukšto plytinis buvęs prekybai skirtas pastatas jo savininkams lyg ir suteiktų teisę į pajūryje esančią valstybinę žemę.

Nors ši teisė suteikiama tik "esamiems tinkamai eksploatuojamiems ir naudojamiems statiniams, o ne apleistiems ir nenaudojamiems ar planuojamiems statyti ar statomiems statiniams".

Kęstučio g. 33 akivaizdžiai apleistas.

Savivaldybės rebusai

Netoli Meilės alėjos riogsančios griuvenos planavimo procesas pradėtas ir tą procesą patvirtina viešai skelbiami dokumentai.

Ar jis dabar fiziškai tęsiamas, tokių duomenų nėra, tačiau jis tikrai nesustabdytas ar atšauktas, nes viešai nurodoma, kad vyksta rengimo etapas.

Lygiai prieš dvejus metus Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvlė Kilijonienė pritarė Kęstučio g. 33 teritorijos planavimui, kur nurodoma, jog prie paviljono planuojamas 12 arų sklypas.

Tačiau Palangos mero patarėja J.Vanagė vis bando įrodyti, kad tai nieko nereiškia.

"Planuojamos teritorijos plotas – apie 0,12 ha. Tai nereiškia, kad pastatui eksploatuoti bus suplanuotas 0,12 ha žemės sklypas, tiesiog nurodoma, kad detaliuoju planu turi būti išnagrinėta 0,12 ha teritorija", – čia J.Vanagė citavo Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiąją specialistę Rasą Šporienę.

Palangos miesto savivaldybės administracija rado tobulą pasiaiškinimą, esą jie iki šiol nėra gavę minėtos teritorijos detaliojo plano koncepcijos, todėl, "neturint duomenų, komentuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas, ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti, nėra pagrindo ir galimybių".

Taiko dvigubus standartus?

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kuri turėtų kontroliuoti, kaip naudojama valstybinė žemė, dvi dienas rengusi atsakymą žurnalistams, atsiuntė tik formalų paaiškinimą, jog "teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija".

Todėl vardijo įstatymų straipsnius bei kompetencijas, kas ką turi daryti.

Ir patikslino, jog šiuo atveju "dėl nurodytos teritorijos Palangos miesto savivaldybės administracija nėra kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl planavimo sąlygų išdavimo, todėl nebuvo vertintos konkrečioje teritorijoje žemės sklypų suformavimo galimybės, kadangi nėra žinomi detalaus plano uždaviniai ir tikslai".

Vis dėlto tarnyba pripažino, kad "žemės sklypai prie statinių turi būti formuojami tokio dydžio, kuris užtikrintų statinio eksploatavimą pagal jo paskirtį".

Ši NŽT pozicija kelia nuostabą, nes dar ne taip seniai tarnyba bylinėjosi su uostamiesčio verslininkais, kurie Liepų g. 83 už savo pinigus (1,6 mln. eurų) prie čia įsigyto objekto nusipirko papildomos valstybinės žemės sklypą.

Tada NŽT pasirodė, kad sklypas yra per didelis, ir įsivėlė į teisminius ginčus, siekdama tą sklypą sumažinti.

"Kodėl kabinėjosi NŽT? Čia panašus atvejis, kai policininkas kabinėjasi prie stulpo. Atvažiuoja komanda riebaluotomis lūpomis iš Vilniaus pasižiūrėti, kaip Lietuvoje procesai vyksta. Atvažiavo ir į Klaipėdą, kur pamatė, kad Liepų gatvėje kažkas vyksta. Sumanė atimti valstybinę žemę, nors verslininkai už ją sumokėjo. O čia prie kiosko pripaišo hektarą, ir viskas legalu. Kam tai naudinga?" – retoriškai klausė Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Paradoksalu, bet Palangos atveju, kur akivaizdus viešasis interesas dėl planuojamo dešimteriopai didesnio sklypo prie statinio formavimo, NŽT kol kas jokių problemų nemato, nes formaliai kol kas "niekas nevyksta".