Seniūnaičių rinkimai: prievolė pakibo ore?

Gedminų seniūnaitijoje buvo kartą išrinkta seniūnaitė, bet, nepasibaigus kadencijai, ji pareigų atsisakė.

Analogiška situacija yra ir Tauralaukyje.

"Visuomeniniais pagrindais dirbantis žmogus turi telkti savo gyvenamosios vietovės bendruomenę, aktyviai dirbti su savivaldybės administracija. Tačiau kai kurie seniūnaičiai staiga laiko tam nebeturi arba viliasi, kad žmonės patys bus aktyvūs. Taip nėra. Šitas darbas reikalauja darbo", – pastebėjo E.Mantulova.

Politinės karjeros laiptelis?

Bent keliems buvusiems seniūnaičiams per savivaldos rinkimus gyventojai buvo itin palankūs ir juos išrinko į miesto tarybą.

Vienas pavyzdžių – buvęs Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis, kuris dabar turi daug didesnius svertus tapęs tarybos nariu.

Jo politinės karjeros pradžia buvo būtent seniūnaičio pareigos.

Ir už jį daugiausia žmonių balsavo toje seniūnaitijoje, kurioje jis dirbo.

"Jeigu žmogus gerai sugeba tvarkytis būdamas seniūnaitis, yra iniciatyvus, nuveikė nemažai darbų, įrodė savo potencialą, visai realu, kad jis galėtų taryboje dirbti ar dar aukščiau. Seniūnaičio pareigos aktyviam žmogui gali būti karjeros laiptelis į profesionalią politiką, nes jis jau ir taip daro politiką – bendrauja su žmonėmis, sprendžia jų reikalus", – teigė A.Mockus.

Tapęs tarybos nariu, pagal įsigaliojusį Savivaldos įstatymą S.Liekis nuo šių metų pradžios nebegalėjo būti seniūnaičiu.

Politikas apgailestavo, kad jo vieta liko tuščia ir kol kas pamainos nėra.

Esą apmaudu, kad buvę aktyvūs seniūnaičiai nekandidatuoja, nes bendruomenėms turėti savo atstovą yra tikrai svarbu.

"Man labai gaila, kad klaipėdiečiai tokie pasyvūs. Bendruomeniškumas sunkiai skinasi kelią. Įstatyme numatyta, kad seniūnaičių pareigybė turi būti, tačiau žmonių juk nepriversi to imtis. Iniciatyva turi kilti iš apačios. Gal kai kas baiminasi parašų rinkimo, bet čia tokios procedūros, kurias galima nesunkiai išspręsti. Juo labiau dabar seniūnaičiai įgavo nemažų galių, jie gali teikti klausimus ir juos privalės svarstyti miesto politikai", – sakė S.Liekis.

Procedūra – be pabaigos?

Įstatyme parašyta, kad, neįvykus seniūnaičių rinkimams, ne vėliau kaip per 2 mėnesius procedūra turi būti kartojama iš naujo.

Įstatymo leidėjas esą nenumatė baigtinio proceso. Todėl, pasak E.Mantulovos, "rinks tol, kol išrinks".

"Norėtųsi mieste kuo greičiau turėti būrį aktyvių seniūnaičių ir išgirsti egzistuojančias problemas, iš kurių ne visas mes pastebime. Tačiau iniciatyvos teisė yra lengviau įgyvendinama tų žmonių, kurie arčiau gyvena ir mato tą tikrąjį poreikį", – pažymėjo E.Mantulova.

Dabar išrinkti seniūnaičiai dirbs iki naujų savivaldos rinkimų.

Pagal įstatymą, susirinkus naujai miesto tarybai, per pusę metų turi būti skelbiami nauji seniūnaičių rinkimai.

Rinkimai į naują miesto tarybą vyks 2019-ųjų pavasarį, tad tais metais iki rudens turėtų būti organizuoti nauji seniūnaičių rinkimai.