Sausio 15-ąją Klaipėda paminėjo neįprastai

Karantinas buvo nepajėgus priversti klaipėdiečius pamiršti 1923 metų sausio 15-osios įvykių, po kurių Klaipėda tapo Lietuvos dalimi. Nors prie paminklo sukilėliams negalėjo susirinkti visi norintieji, kaip ir kasmet, prie paminklo skulptūrų parke bei miesto kapinėse padėtos gėlės, degė žvakės.

Griežti karantino reikalavimai panaikino galimybę surengti iškilmingą Sausio 15-osios paminėjimą prie 1923 metų sukilimo paminklo, tačiau vieno reikšmingiausių Lietuvos istorijos įvykių klaipėdiečiai nepamiršo.

Minėdami 98-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo metines, viltingai žvelgiame į artėjantį 100-metį, suprasdami, kad tai ne mūsų vienų – klaipėdiečių ir Klaipėdos krašto žmonių, bet didinga visos Lietuvos šventė.

„Stovėdamas sakralioje vietoje, noriu pasveikinti su svarbia Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos istorijos diena. Paradoksas, kuo labiau tolstame nuo tų tolimų 1923 metų sausio įvykių, tuo labiau suvokiame tos datos svarbą, reikšmę ir įtaką ne tik Klaipėdos miestui, kraštui, bet ir visai Lietuvai, mūsų šalies istorijai. Tikiuosi, kad to kasmet vis labiau augančio supratimo valstybėje bus daugiau ir daugiau. Kalbu apie Klaipėdos svarbą Lietuvai, apie uosto svarbą miestui ir visai šalia, ne tik ekonominę, bet ir politinę, diplomatinę naudą.

Tada, prieš 98-erius metus, narsūs vyrai tos svarbos galbūt ir negalėjo žinoti. Jie ėjo į mūšį tikėdami pergale. Šiandien mūsų pareiga tą tikėjimą paversti konkrečiais darbais, konkrečiomis veiklomis, siekiais ir pasiekimais, kurie garsina Klaipėdą, Klaipėdos kraštą, Lietuvą, kaip šiuolaikinę jūrinę valstybę, vieną tautą, galingą, šiuolaikišką, demokratinę valstybę, kurios piliečiais visi mes esame. Minėdami 98-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo metines, viltingai žvelgiame į artėjantį 100-metį, suprasdami, kad tai ne mūsų vienų – klaipėdiečių ir Klaipėdos krašto žmonių, bet didinga visos Lietuvos šventė“, – išplatintame vaizdo įraše, nufilmuotame prie paminklo 1923 metų įvykių aukoms paminėti, kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jis tradiciškai prie paminklo padėjo Lietuvos vėliavos spalvas atkartojančių gėlių puokštę.

Penktadienį Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys prie paminklo uždegė žvakę ir padėjo gėlių ant Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų Lėbartų ir Joniškės kapinėse.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Girdėjau

Girdėjau portretas
kad žodis Klaipėda yra kiles iš dviejų žodžių ,,Klampi pėda". O kiti sako kad kiles iš senoviškų žodžių ,,klaip ėda"(duoną ėda).Ar vienaip ar kitaip ,,Lelijos žiedas" (Memel) yra gražiau

tai

tai portretas
Įdomios datos 1923-1939-1945... įdomiausia yra 1945 metų Memelio inkorporavimo į LTSR sudėtį teisinė bazė - tovarišč s stalin skambutis tovariščiui sniečkui ir sveikinimai bei teritorinės dovanos . Tai ir neaišku kam dėkoti, nes stalinui dėkoti neatitiktų esamos konjunktūros, o kitokio teisinio pagrindo nėra, gi dar 1939 metais Lietuva be jokių pretenzijų ir visiems laikams atsisakė Memelio krašto Vokietijos naudai.

Gaišena

Gaišena portretas
Landsberis pakeites Baltarusios pavadinima grazins ir Memelio varda
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių