Riziką siūlo perkelti laivavedžiams

Oro linijos laivybos keliuose

Klaipėdoje yra vieta, kur neteisingai iš Kuršių marių – ne kaire, o dešine Kiaulės Nugaros puse – plaukianti jachta stiebu gali kliudyti elektros laidus.

Tokių atvejų praeityje buvo. Paskutinį kartą laidus gal prieš dešimtmetį kliudė Vokietijos piliečio jachta. Su žmona plaukusiam buriuotojui nieko nenutiko, bet dėl kibirkščiavimo patyrė streso.

Šiuo metu Seimui yra pateikti svarstyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai. Numatoma, kad tiek ties Kiaulės Nugara, tiek galbūt ir kitose vietose, kur virš laivybos kelių nutiesti laidai, bus galima plaukti jachtoms su stiebais.

Numatyta tokio praplaukimo sąlyga. Laivų navigacija ties oro linijomis bus galima tuo atveju, jei laivo aukštis nuo kilio iki stiebo bus 3 metrais žemesnis nei nurodyta vandens kelio eksploatuojančios bendrovės reikšmė ant pakabinto aukščio ženklo.

Susisiekimo ministerijos specialistai mano, kad toks praplaukimas yra pernelyg griežtas. Įprasta, kad ženklo įrašas daromas pagal galimą aukščiausią upės lygį. Vasarą, kai vyksta navigacija, vandens telkinių lygis įprastai būna žemiausias.

Siūloma, kad pats laivavedys prisiimtų plaukimo po oro linijomis riziką. Jis turėtų įvertinti, ar jachta gali plaukti po elektros linija, ar saugus yra atstumas nuo jachtos stiebo viršūnės iki oro linijos laidų.

Kyla logiškas klausimas, ar nebūtų paprasčiau, o saugiau tai tikrai, oro linijas virš vandens laivybos kelių kabeliuoti ir nutiesti dugne? Juo labiau kad tokių vietų, kur virš vandens kelių eina oro linijos, nėra daug.

Nuostata: pagal naujas sąlygas, namai ir uostai nebegalės būti statomi tose zonose, kurios yra apsemiamos potvynių. / Socialinių tinklų nuotr.

Naujas kanalo reglamentas

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme planuojama koreguoti ir nuostatą, kuri susijusi su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Dabar yra numatyta, kad visas kanalas nuo Klaipėdos uosto iki Minijos upės yra valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias.

Žinoma, kad dalis Karaliaus Vilhelmo kanalo prie Klaipėdos yra užtverta ir juo laivyba negali vykti. Tai yra 3,6 km atkarpa ties Klaipėdos miesto III vandenviete.

Bet kokie planai dėl šios vandenvietės iškeldinimo yra sustoję. Taip pat nėra jokio aiškumo, ar kada nors bus įrengtas atskiras kanalas į planuojamą statyti Klaipėdos miesto jachtų uostą už Smeltės pusiasalio prie Kuršių marių.

Laivybai atvers rezervatus

Tuo pat metu koreguojamas ir Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas. Bus priimta nuostata, kad saugomose teritorijose, jei jos patenka į laivybos kelių tinklą, negalės būti ribojamas plaukiojimas, išskyrus greičius ir tam tikrų laivų dydžius.

Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose, „Natūra 2000“ teritorijose, kurie nepatenka į vidaus vandens kelių tinklą, Vyriausybės institucijos galės riboti plaukiojimą, bet galės jį ir leisti už tam tikrą mokestį.

Mokamų leidimų plaukioti skaičius būtų ribojamas, kad netrikdytų aplinkos, būtų atsižvelgta į srautų reguliavimo sąlygas. Tai gali reikšti, kad ateityje už tam tikrą mokestį gali būti atvertos tokios vietos kaip Kniaupo įlanka ar rezervatai Nemuno deltos salose šalia Rusnės.

Formuos salas paukščiams

Šiuo metu Klaipėdos uoste iškastas gruntas yra išgabenamas į jūros sąvartynus. Gruntas, iškastas gilinant upes, būdavo pilamas į krūvas, vertinama, gal bus tinkamas panaudoti statybose.

Siūloma nauja nuostata, kad valant upes iškastas gruntas būtų naudojamas saloms formuoti. Tokios salos taptų natūraliomis paukščių buveinėmis. Tokiu būdu upių valymui panaudoti pinigai prisidėtų prie laukinių paukščių buveinių formavimo.

Šiame pasiūlyme yra tam tikrų niuansų. Atgal į upes supiltas gruntas saloms formuoti potvynių metu gali būti išplautas ir vėl užnešti laivų kelius. Tai gali reikšti, kad upes gana intensyviai gilinti reikės dažniau, nei tuo atveju, kai sąnašos pilamos ant kranto.

Saugos statinius nuo potvynių

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme siūloma griežčiau reglamentuoti ir potvynių apsemiamas vietas.

Siūloma atsisakyti bet kokių namų statybų nuolat užliejamose potvynių zonose. Įprasta, kad uostai, prieplaukos ir kiti su laivyba susiję statiniai turi būti statomi prie vandens telkinių.

Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose Vyriausybės institucijos galės riboti plaukiojimą, bet galės jį ir leisti už tam tikrą mokestį.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos numatys, kad uostai ir prieplaukos, jų privažiavimo keliai, sandėliavimo aikštelės turi būti iškelti, kad potvynių vanduo jų neužlietų. Uostų įrenginiams apsaugoti turės būti įrengti pylimai ir kitokie apsaugos įrenginiai.

Iki šiol tokios nuostatos ne labai buvo paisoma. Neatsitiktinai didesni potvyniai užlieja ne tik uostų įrenginius, bet ir atskirus gyvenamųjų namų kvartalus. Išskirtinėse sąlygose yra atsidūrę kai kurie poilsio įrenginiai prie Kuršių marių, pavyzdžiui, prie Drevernos prieplaukos esančios poilsiavietės, kurios į vandenį panyra, kai nuo Kuršių marių ilgesnį laiką pučia stiprus vėjas ir varo vandenį į krantą.

Pagal planuojamas naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, tokios atviros pamario poilsiavietės ateityje galės būti įrengtos tik numačius apsaugos nuo potvynių priemones.