Miesto identiteto dalis
„Kitais metais sukaks 50 metų, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Sieksime, kad 2027-uosius miesto taryba paskelbtų Skulptūros meno metais. Tad dabar telkiame dideles pajėgas – kultūros, švietimo įstaigas, kas gali, kad prisidėtų garsinant mieste skulptūros meną“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė.
Jos teigimu, ta tema kitąmet planuojama rengti konferenciją, festivalį, parodas.
Teigiama, kad Skulptūros meno metai galėtų būti aktualūs Klaipėdos miesto identiteto plėtrai.
„Kalbu ne tik apie Skulptūrų parką, kviečiu apskritai atsigręžti į skulptūrą mieste ir galbūt jos iš tikrųjų gali turėti Klaipėdos atpažinimo ženklą. Reikia pradėti kalbėti apie skulptūrą kaip mūsų miesto identiteto dalį“, – tvirtino S. Simanaitienė.
Garsių kūrėjų mokykla
Šiuo metu 10 hektarų parko teritorijoje eksponuojama 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos iškalė 61 skulptorius ir gausus būrys akmens meistrų.
Iš viso per penkiolika metų simpoziumuose dalyvavo 69 skulptoriai profesionalai.
Pasak S. Simanaitienės, būtent Smiltynėje prieš beveik penkis dešimtmečius prasidėjo simpoziumai, kurie buvo ir šiandien garsių skulptorių mokykla.
„Juk tuomečiame Dailės institute jie neturėjo galimybių tokiai praktikai, o čia viskas buvo susieta su praktika ir gyvenimu. Pavyzdžiui, dabar iš tų sunkių stiprių medžiagų ne dažnas kuria skulptūras. Dabar skulptūra gali būti daroma iš minkštesnių medžiagų, moterims lengviau įsilieti į skulptorių gretas, bet istoriškai skulptūros kūrimo laikotarpis prieš 50 metų ir anksčiau buvo labai herakliškas“, – pabrėžė S. Simanaitienė.
Reikia pradėti kalbėti apie skulptūrą kaip mūsų miesto identiteto dalį.
Reikia žvelgti toliau
Klaipėdos skulptūrų parkas įkurtas senųjų miesto kapinių vietoje 1977-aisiais.
Kapinių likvidavimas užsitęsė iki 1985 m.
Vakarinėje parko dalyje jau buvo montuojamos modernistinės skulptūros, o rytinėje dar stovėjo antkapiniai paminklai.
„Sunaikintų kapinių ir vietoj jų atsiradusio Skulptūrų parko tema jau tarsi išdiskutuota. Įvyko, kaip įvyko. Bet reikia žvelgti, kas buvo toliau, kokie vyko simpoziumai, kas juose dalyvavo, kokia jų prasmė, kokie buvo sukurti meno kūriniai. Ten dirbo aukščiausio lygio skulptoriai profesionalai, kurie lig šiol atstovauja Lietuvai“, – akcentavo S. Simanaitienė.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Skulptūrų parko teritorija vertinta prieštaringai.
Buvo aiškinama, kad reikia atkurti miesto senąsias kapines, tačiau kai kurie menininkai ir dalis visuomenės kalbėjo, kad nebegalima atsukti istorijos rato atgal.
Naujausi komentarai