Paparčio žiedo ieškojo ir užsieniečiai

Ant Jono kalnelio vykusi Joninių kitaip vadinama Rasų šventė sudomino ne tik klaipėdiečius, bet ir užsieniečius. Atvykėlių iš kitų šalių renginyje buvo gausu. Jie smalsiai stebėjo apeigas, liepsnojantį laužą.

Įvertino Joninių jomarką

Antradienio rytas uostamiestyje prasidėjo niūriai – pliaupė stiprus lietus. Daugelis šmaikštavo, kad tai nėra nieko keisto: „Kokios Joninės be lietaus?“. Teigiama, kad lietus per šią vasaros šventę nėra blogai. Jis nuplauna visas blogas emocijas ir yra labai naudingas derliui.
|
Tačiau vakarop lietus liovėsi, nors dangų traukė grėsmingi, pilki debesys. Nepabijoję, kad iš dangus vėl prapliups lietus klaipėdiečiai ir miesto svečiai traukė ant Jono kalnelio.

Eidami į šventę, daugelis užsuko ir į amatininkų, tautodailininkų, žolininkų, kulinarinio paveldo atstovų mugę. Klaipėdiečiai džiaugėsi, kad ši mugė buvo išskirtinė.

Joje savo kūrinius, vaistažoles pristatė tikri amatininkai, žolininkai. Buvo galima įsigyti išskirtinių daiktų, pasikonsultuoti, pasitarti ar pasipuošti iš žolynų, gėlių nupintais vainikais.

„Ši mugė tikrai kitokia. Išskirtinė. Nerasi prekeivių, pardavinėjančių kinietiškų gaminių, kaip įprasta per kitas šventes. Tikrai buvo ir į ką pasižiūrėti, ir įsigyti. Smagu, kad prekeiviai ir pasipuošė Joninių šventei. Žolynais, vainikais apkaišytos palapinės sukuria ypatingą nuotaiką“, – tvirtino viena klaipėdietė.

Linksmino kapelos ir ansambliai

Ant Jono kalnelio traukiančius klaipėdiečius pasitiko tautiniais rūbais pasipuošusios lietuvaitės. Jos norinčius kvietė nusiplauti rankas vandeniu ir nusivalyti į lininį rankšluostį.

Šis ritualas sudomino užsieniečius, kurių šventėje buvo nemažai. Atlikdami apeigą, jie fotografavosi. Nemažiau įdomios jiems atrodė ir kitos šventės apeigos.

Ant Jono kalnelio tradiciškai skambėjo sveikinimai Jonams ir Janinoms. Jie buvo puošiami vainikais. Norintieji galėjo ir patys pasimokyti nupinti pastaruosius.

Susirinkusiuosius linksmino folkloro ansambliai ir kapelos. Vyko Lietuvos nacionalinės televizijos „Duokim garo!” varžytuvių finalas. Jis buvo tiesiogiai transliuojamas visai Lietuvai.

Į šventė atėję klaipėdiečiai buvo kviečiami pašokti, suktis rateliuose, dalyvauti estafetėse, žaidimuose. Patys ištvermingiausi, drąsiausi buvo apdovanoti Joninių šventės prizais.

Kvietė sužinoti ateitį

Buvo pasakojama ir apie senuosius Joninių papročius. Atėjusieji kviesti plukdyti įvairiaspalvių žolynų vainikus. Merginos buvo kviečiamos pažvelgti į savo ateitį – išsiburti.

Per Joninės dažniausiai buriama, naudojant vainikus, žoleles. Teigiama, kad šią naktį ateitį galima spėti iš kiekvienos žolelės.

Artėjant vidurnakčiui, buvo uždegtas Joninių laužas. Vasarvidžio naktį dar labiau nešvietė sukurta unikali skulptūra „Ugninis paparčio žiedas“.

Joninės – šviesiausia saulės, žemės, vandens ir augalų žydėjimo šventė. Nuo seno buvo tikima Joninių nakties ypatingumu, magiškumu. Žmonės išvakarėse rinko žolynus, kurie gydo ligas ir apsaugo nuo negandų bei padeda nuspėti ateitį.

Uostamiestyje Joninės tradiciškai vyksta ant Jono kalnelio. Ši vieta pasirinkta ne tik todėl, kad yra pačioje miesto širdyje, bet ir dėl to, kad yra savotiškai magiška – nepaprastą naktį čia susijungia pagrindiniai elementai: ugnis, vanduo, žolynai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na,

na, portretas
man nesiderina asfaltas ir laužas...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių