Pagalba laivininkystei – prieš gelbėtojus?

Bandymas valstybės įmonių lėšomis gelbėti dabar jau bankrutavusią Lietuvos jūrų laivininkystę gali tapti papildoma našta valstybei.

Gelbėjo laivą „Venta“

„Lampe & Schwartze K. G“ paprašė priteisti iš „Lietuvos geležinkelių“, kaip buvusios laivininkystės turto perėmėjos, 785 tūkst. JAV dolerių nuostolį. Iš Lietuvos jūrų laivininkystės nebėra ko ir reikalauti. Ji nuo 2016 m. birželio yra bankrutavusi, o šiuo metu ir likviduota. Lietuvos jūrų flagmano egzistavimas baigėsi maždaug su 17 mln. eurų skola.

Skola kompanijai „Lampe & Schwartze K. G“ susidarė prie ketverius metus. 2015 m. pavasarį Lietuvos jūrų laivininkystės laivas ,,Venta“ su krovinį dėl įsiskolinimų už degalus buvo areštuotas JAV. ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ negalėjo padengti laivo skolas, todėl „Lampe & Schwartze K. G“ sumokėjusi skolą, padėjusi laivui grįžti į Klaipėdą.

Ji su ,,Lietuvos jūrų laivininkyste“, dalyvaujant „Lietuvos geležinkelių“ atstovui, sudariusi žodinę sutartį dėl skolos grąžinimo pardavus laivą „Venta“. Skola taip ir nebuvusi grąžinta, o laivas „Venta“ už kitas skolas buvęs įkeistas laivininkystę gelbėjusios Lietuvos valstybės įmonėms „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Smiltynės perkėla“.

Kai 2015 m. gruodžio 14 d. „Lietuvos jūrų laivininkystei“ iškėlė bankroto bylą paaiškėjo, kad ji „Lampe & Schwartze K. G“ iš viso skolinga per 985 tūkst. eurų.

Žodinis susitarimas neįtikino

„Lampe & Schwartze K. G“ dėl jos patirtų nuostolių kaltina ir „Lietuvos geležinkelius“. Neva abi kompanijos žodžiu prisiėmusios įsipareigojimą jai atlyginti laivo grąžinimo į Klaipėdą išlaidas. Bet kai laivas grįžęs į Klaipėdą žodinis susitarimas buvęs pažeistas.

Pirmą kartą ši byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta 2017 m. spalio 6 d. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. vyko „Lampe & Schwartze K. G“ jūrų krovinių vadovo, „Lietuvos jūrų laivininkystės“ vadovo ir „Lietuvos geležinkelių“ vyriausiojo finansininko pavaduotojo susitikimas. Buvo parengtas dokumentas, bet jį pasirašęs tik „Lietuvos jūrų laivininkystės“ atstovas. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas nepasirašė, nes neturėjęs valdybos sutikimo.

Klaipėdos apygardos teismas nelaikė šio susitikimo svarbiu, dalį bylos jis nutraukė, dalį ieškinio atmetė. Jis nustatė, kad laivas „Venta“ jau buvo įkeistas, pradžioje SEB bankui už 2008 m. paskolą, paskui nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. „Lietuvos geležinkeliams“ už suteiktą 3 mln. eurų paskolą. Nuo 2015 m. spalio 26 d. „Venta“ buvo įkeista ir „Smiltynės perkėlai“ už 500 tūkst. eurų paskolą, tačiau Apeliacinis teismas šį sandorį vėliau pripažino negaliojančiu. Laivininkystei gelbėti skirti „Smiltynės perkėlos“ pinigai taip ir liko įšaldyti. Kitoms Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalims apeliacinis teismas pritarė.  

Byloje ieškos sąžiningumo

Lietuvos aukščiausiasis teismas šiemet balandžio 24 d. priėmė laivininkystę gelbėjusiems Lietuvos ūkio subjektams nepalankią nutartį. Jis atmetė anksčiau teismų priimtus sprendimus dėl to, kad nuostoliai kompanijai „Lampe & Schwartze K. G“ neturėtų būti atlyginti.

Bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos aukščiausiasis teismas grąžino Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad teismas jau turės eiti kitu keliu nei iki šiol. Reikės ieškoti, kas privalėtų atlyginti nuostolius, nes grąžinant į Klaipėdą laivą „Venta“ jie buvo.

„Lampe & Schwartze K. G“ argumentai paprasti - laivas grįžo į Klaipėdą, o tai reiškia, kad kompanija pagal žodinį susitarimą investavo lėšas, todėl ir kita šalis privalanti įvykdyti žodinio susitarimo įsipareigojimus.

Lietuvos aukščiausiasis teismas nurodė, kad prieš tai Klaipėdos apygardos teisme priimant sprendimą nebuvo vertinami šalių santykiai iki žodinio susitarimo, veiksmai, kurie lėmė, kodėl prisiimtas įsipareigojimas sugrąžinti „Ventą“ į Klaipėdą. Turės būti atsakyta ir į klausimą, ar derybos buvo sąžiningos? Ar nebuvo sąmoningai įrašyta sąlyga dėl valdybos pritarimo? Ar partneris su kuriuo buvo sutarta žodžiu nebuvęs sąmoningai klaidinamas? Ar nebuvo sąmoningai dideliam sandoriui sudaryti pristatytas mažus įgaliojimus turintis Lietuvos geležinkelių bendrovės atstovas? Gal žodinio susitarimo šalys nebuvusios pakankamai apdairios?  

Tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismui reikės pasikapstyti giliau. Pagal tarptautinę juridinę praktiką yra buvę atvejų, kai net ir nesudarius raštiškų sandorių, o esant tik žodiniams susitarimams, kaip šiuo atveju, nuostolius teko atlyginti. „Lietuvos geležinkeliams“ tai būtų skaudus smūgis, nes ji, gelbėjusi Lietuvos jūrų laivininkystę ir taip „įmerkė“ ir nebesusigrąžino per 2,8 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip buvo

Taip buvo portretas
Niekas savo noru būtų ir negelbėję. Jūrininkai darė spaudimą

Nuomonė

Nuomonė portretas
Ekonomikos taisyklė yra tokia, kad nieko nereikia dirbtinai gelbėti.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių