Padėka už sutaikymą teisėjai – bučinys

Nesėkmės taikant bylos puses ištinka dėl kelių priežasčių.

Dažniausiai žmonės nesugeba išgirsti kito asmens argumentų arba nenori kompromiso.

Teisėjai ne kartą yra pastebėję, kad laiką, skirtą mediacijai, kai kurie žmonės išnaudoja bylai vilkinti.

Sunkiausia taikymo procese pasistengti, kad abi pusės išgirstų viena kitos argumentus.

"Mediatorius būtinai turi būti pasitikintis savimi. Jis turi būti ne tik autoritetas, bet ir be galo kantrus. Tiesa, būna ir kuriozų. Ne kartą teko patirti, kad žmonės nežino, kas ta mediacija, jie mano, kad į teismą juos kviečia medituoti, – kuriozą prisiminė teisėja D.Žvinklytė. – Kartais žmonės taip įsiaudrina, kad negirdi, ką sako kitas. Tokiais atvejais kelis kartus yra tekę sugriebti žmogų už rankos. Tas palietimas kartais priverčia atsitokėti ir nusiraminti.

Viena tokių emocijų kupinų bylų buvo, kai renginių organizatorius reikalavo neturtinės žalos atlyginimo iš buvusios klientės, kuri socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jis yra niekam tikęs, nesugeba atlikti darbo.

Vyras inicijavo garbės ir orumo įžeidimo bylą.

Taikinimo procedūra pavyko labiau, nei galima buvo tikėtis.

Po pokalbio su renginių organizatoriumi ir jo buvusia kliente jis atsiėmė ieškinį, o moteris tuose pačiuose socialiniuose tinkluose paneigė jo reputaciją sumenkinusius teiginius.

Už pasiūlymą tik padėkojo

D.Žvinklytė yra siūliusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrui mediatorius skirti ir mokyklose kylantiems konfliktams spręsti.

Ministerijos darbuotojai labai mandagiai padėkojo uostamiesčio teisėjai už pasiūlymą, bet jo nepavertė gyvenimo norma.

Kriminalinių įvykių suvestinės byloja apie vaikų smurtą ar kitus nusikaltimus prieš savo bendramokslius.

Kai vaikai susimuša ar pavagia kokį vertingą daiktą, tėvai neretai bylinėjasi dėl žalos atlyginimo.

Tokią bylą prisiminusi teisėja D.Žvinklytė minėjo, kad tąkart taikinimo procedūrą teko atlikti dukart.

Tai buvo gana įprasta situacija – vienas vaikas savo poelgiu sukėlė žalą kitam vaikui. Nukentėjusiojo motina kreipėsi į teismą, reikalaudama atlyginti nemenką nuostolį.

Pirmą kartą susitikusios abiejų vaikų mamos gražiuoju nesusitarė.

Skriaudiko motina pripažino, kad jos sūnus pasielgė neteisingai, bet atlyginti praradimą moteris kategoriškai atsisakė.

Jos argumentas buvo stulbinamai paprastas – ji tikino nemokėsianti pinigų, nes jų neturi.

Teisėja bandė kalbėti apie tai, kad teismo procesas jai kainuos dar daugiau, o žalos atlyginimo išvengti vis tiek nepavyks.

Moteris užsispyrė ir kategoriškai atsisakė mediatorės pagalbos. Atrodė, kad prisibelsti į jos sąmonę nepavyko.

Bet kitą rytą atėjusi į darbą teisėja rado elektroninį laišką, kuriame išvakarėse pokalbį apie taikų susitarimą nutraukusi moteris prisipažino visą naktį galvojusi ir supratusi, kad pasielgė neteisingai.

Ji atsiprašė ir paprašė dar vienos galimybės taikytis.

Tą patį rytą abi vaikų mamos ir mediatorė vėl sėdo prie bendro stalo.

Skriaudą padariusio vaiko mama sutiko atlyginti žalą, o nuskriaustojo – sumažino reikalaujamą sumą ir sutiko, kad pinigai ją pasiektų per ilgesnį laiką dalimis.