Nyksta Lietuvos žvejybos laivynas

Per dešimtmetį žuvis atviroje Baltijos jūroje gaudantis Lietuvos laivynas sumažėjo apie trečdalį.

Atsirado laisvų kilovatų

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, šių metų gegužės pradžioje žuvis Baltijos jūroje gaudė 21 laivas.

Iš jų 13 mažesnio nei 221 kilovato variklio galios. Pačių žvejų teigimu, tokiais laivais plaukti į jūrą galima tik esant ramiam orui.

Bendra Lietuvos žvejams leidžiama variklių galingumo riba yra 10 184 kilovatai. Realiai panaudojama 7536,6 kilovato.

Lietuvos atviros Baltijos jūros žvejai galėtų didinti laivų variklių galią, nes žvejybos pajėgumo rezervas pagal variklių galią yra 2647,4 kilovato.

Teoriškai kiekvienas žvejybos laivas variklių galią galėtų didinti per 125 kilovatus. Arba bent pusė mažųjų laivų galėtų didinti variklių galią netgi dvigubai daugiau, nei dabar turi. Tam reikia žvejų tarpusavio supratimo ir sutarimo, kurio labiausiai ir trūksta jau ilgiau nei dešimtmetį

Panašiai yra ir dėl laivų bendrosios talpos. Ji siekia 3658 GT (gross tonage – didžiausias (bruto) svoris). Lietuvos žvejams nustatyta riba yra 5026 GT. Tai reiškia, kad žvejybos pajėgumo rezervas yra 1458 GT. Manevruojant pagrindinio variklio galios ir didžiausios talpos ribose, kur yra nemaži rezervai, turimus laivus galima būtų gerinti, vietoj senų įsigyjant ir naujus didesnius ir galingesnius.

Realybė: specialiai atviros Baltijos jūros žvejams statytas žvejų uostas Smeltalės upės žiotyse yra pustuštis.

Žvejų ir laivų nuolat mažėja

Iki šiol Lietuvos atviros Baltijos jūros žvejyboje vyko kitoks procesas. Laivų skaičius buvo nuolat mažinamas.

2008 m. Lietuvos žuvininkystės tarnybos duomenimis, atviroje Baltijos jūroje žuvis gaudė 37 laivai, 2011 m. – 32 laivai. Oficialiuose dokumentuose nei jų variklių galia, nei GT nebuvo nurodomi. Tai kėlė dalies žvejų nepasitenkinimą, kai jie pamatydavo, kad tarsi slapta kažkam leista pasididinti galią ir laivų dydį. Taip tarp žvejybos įmonių atsirado išskirtinių, kurių laivai buvo 5–8 kartus galingesni nei senieji, iš sovietinės sistemos paveldėti laivai.

Ir dabar iš 21 atviros Baltijos žvejybos laivo net 16 dar vis yra senieji sovietiniai. Tai yra neįtikėtina, nes po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau daugiau kaip 30 metų.

Žvejybos įmonių ir laivų Baltijos jūroje nuolat mažėjo, o ypač sparčiai pastaraisiais metais.

2011 m. tokių sovietinių laivų Lietuvos atviros Baltijos jūros žvejyboje buvo beveik 30.

Įdomu tai, kad 2011 m. dar buvo oficialiai skelbiamas ir atviroje Baltijos jūroje teisę žvejoti turinčių bendrovių sąrašas. 2011 m. tokių bendrovių ar įmonių buvo 16. 2008 m. jų dar buvo 19.

Žvejybos įmonių Baltijos jūroje nuolat mažėjo. Per 10 metų sąraše įvyko rimtų pokyčių. Dalis bendrovių iš jo bankrutavo. Yra ir tokių, kurios susiskaidė, nes Seimo sprendimu bandyta apriboti valstybės skiriamų žvejybos kvotų monopoliją. 2022 me. sąraše turėtų būti ir Latvijos, Estijos bendrovės, kurios iš Lietuvos žvejybos įmonių pirko ir laivų, ir žvejybos teisę.

Ryškus Lietuvos žvejybos laivų atviroje Baltijoje nykimas vyko pastaruosius trejus metus. 2019 m. Lietuvoje dar buvo 29 atviros Baltijos jūros žvejybos laivai. Jų variklių galia buvo 9246 kilovatai. Laivų kilovatų buvo 938. Panašiai ir su GT. Jis siekė 4488 GT, o laisvų buvo 538 GT.

Priekrantės žvejyba stabilesnė

Kitokia situacija yra dėl Baltijos jūros priekrantėje žuvis gaudančių laivų. Jų skaičius beveik nekinta. Buvo 103 laivai, dabar jų liko 102.

Tai reiškia, kad priekrantės žvejybos verslas nors ir nėra didelės apimties nuolat maitina pakrantės žvejus, kurie žuvis parduoda daugiausia vietinėje rinkoje.

Šių laivų žvejybos pajėgumas pagal turimus laivų variklius siekia 3006 kilovatus. Nepanaudota arba rezervinių kilovatų dalis yra 383 kilovatai. Pagal laivų tonažą nustatyta riba yra 260 GT, o realiai panaudojama beveik 247 GT.

Tai reiškia, kad 13 GT tonažo rezervas neleidžia turėti jokios laivyno gerinimo strategijos.

Priekrantėje žuvis gaudančių Lietuvos žvejų laivai yra patys įvairiausi – nuo 0,18 GT iki 22,7 GT. Laivų varikliai yra nuo 3,6 iki 147 kilovatų. Yra net 7 laivai, kurių kilovatai nuliniai. Ar tai reiškia, kad tokiais laivais jų savininkai plaukti į jūrą turi be variklių, naudodami tik irklus?

Didžioji dalis Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žvejų laivų yra seni, rusiškos kilmės, atkeliavę iš sovietinių laikų arba rusiškoje rinkoje nupirkti pigiau. Iš 102 dabar esančių laivų tik du yra naujesni, registruoti ne Lietuvoje, o Švedijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi

taigi portretas
Man skaniausia importinė žuvis- šviežiai šaldyta praėjusį šimtmetį ir galiojimo terminas be apribojimų. Atitirpdai, atsipjauni uodegą ar peleką ir vėl užšaldai - gardumėlis.

na

na portretas
kam reikalingas toks laivynas kuris zuvu negaudo.paziurekit kokios zuvies yra klp turguose.pagrinde karsis upetakis rukyti,na dar silke sudyta ir saldytos kaip maksimoj.ir dar miestas prie juros.o pavyzdziui kauno turguj zuvu visokiu ir svieziu ir rukytu ir sudytu begalybe tik rinkis.kaunieciai ta zuvi kaip sake vienas kaunietis is lenku vezasi.bet pasirinkimas didziulis ir nereikia jiems laivyno.

senis

senis portretas
labai gerai kad nyksta ,gal atsigaus vadenu gyventojai.
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių