Naujam gyvenimui prikeltas Palangos širdimi vadintas kurhauzas

Į iškilmes atvyko Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, vyskupas Algirdas Jurevičius, Europos parlamento narys Andrius Kubilus, Seimo nariai Antanas Vinkus, Algirdas Butkevičus, Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė, teisininkai, padėję įteisnti neremontuojamos pastato dalies perdavimą valstybei, prie kurhauzo atstatymo prisidėję, architektai, statybininkai. Stebėti renginio susirinko ir minia palangiškių.

Devynerius metus, iki 2011 metų, Palangą „puošė“ pelenai. Žmonės nesuprasdavo, kas čia saugoma, turistai svarstydavo, ar tai Antrojo pasaulinio karo reliktai.

Keistą ir painią istoriją išgyvenęs pastatas sulaukė Lietuvos žmonių rūpesčio ir pagaliau vėl puošia kurortą. Sveikindamas šia proga visus susirinkusius Palangos meras Šarūnas Vaitkus pavadino šią dieną istorine ir priminė naujausią kurhauzo istoriją, pažymėtą dramatiškų įvykių.

„2002 metais rugpjūčio 25 dieną vienas niekadėjas barbariškai padegė Palangos širdį. Tądien visa Palanga, nuo jauno iki seno stovėjo ir žiūrėjo, kaip dega pastatas. Devynerius metus, iki 2011 metų, Palangą „puošė“ pelenai. Žmonės nesuprasdavo, kas čia saugoma, turistai svarstydavo, ar tai Antrojo pasaulinio karo reliktai“, – prisiminė meras.

2011 metais tapęs miesto meru Š.Vaitkus su naująja miesto taryba nusprendė imtis darbo atkuriant griuvėsiais virtusį pastatą. Tų pačių liepą Palangoje įvyko išvažiuojamasis vyriausybės posėdis. Kultūros ministerijai tada pavesta rasti pinigų pradiniam kurhauzo klausimo finansavimui.

Vėliau vyko teismų maratonas. Prokurorai ėmėsi ginti viešąjį interesą ir pasiekė, kad visi pastato priklausiniai atiteko Palangos savivaldybei.

2012 metų gruodžio mėnesį, po septynių mėnesių darbo, buvo atstatyta mūrinė statinio dalis.

Tada Kultūros paveldo departamento direktore dirbusi Diana Varnaitė viešai pranešė, kad jos vadovaujama įstaiga kreipsis į teismą, kad sudegusi medinė dalis būtų paimta valstybės nuosavybėn, nes ji buvo daug metų neprižiūrima.

Dėl to teko bylinėtis dar trejus metus. 2017 metų birželį Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija priėmė istorinį sprendimą – perduoti valstybei sugriuvusią dalį kaip neprižiūrimą ir atiduoti ją visuomenės poreikiams. Šis sprendimas liko nepakeistas jokių kitų teismų instancijų.

Po metų ši dalis perduota miesto savivaldybei.

Vyriausybė skyrė tris milijonus eurų medinei daliai atstatyti.

Susirinkusiuosius sveikino S.Skvernelis ir bendruomenės lyderiu vadino Š.Vaitkų ir įteikė jam vyriausybės padėką.

„Jeigu tokių merų būtų 60, vyriausybei nebūtų ką veikti“, – Palangos merą gyrė premjeras. M. Kvietkauskas, išreiškė viltį, kad Palanga ir toliau puošis ir netrukus atgaivins kurorto kino teatrą „Naglis“.

Atskiros padėkos nusipelnė architektė Laima Šliogerienė.

Palangos meras iš A. Kliuko gavo simbolinę dovaną – ugniagesių globėjo šv. Florijono skulptūrą. „Atėjo diena mums išeiti, savo darbą čia jau baigėme“, – su apgailestavimo, bet ir pasididžiavimo gaida tarė visą kurhauzą atstačiusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas, tuo pačiu dalindamasis viltimi, kad pastatas daugiau nedegs.

Iškilmių metu grojo Palangos orkestras, vadovaujamas Vyganto Rekašiaus, dainavo Liudas Mikalauskas.

Po oficialiosios dalies svečiai buvo pakviesti apžiūrėti kurhauzą iš vidaus. Labiausiai nusipelniusiems asmenims įteikti proginiai padėkos medaliai, Palangos „Grubusis“ teatras parodė ištrauką iš savo spektaklio.

Norintieji pamatyti, kaip dabar atrodo kurhauzo erdvės, galės tai padaryti ir sekmadienį.

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai.