Masiniai miško kirtimai Kuršių nerijoje artėja prie pabaigos

Kuršių nerijoje baigiami didžiausi pastaraisiais metais miškų kirtimai – tai daroma saugant pusiasalį nuo gaisrų, taip pat dėl kopų apsaugos, teigia specialistai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser BNS sakė, kad penktadienį turėjo būti baigti kirtimai Naglių ir Grobšto rezervatuose. Direkcijos iniciatyva apie 500 hektarų teritorijoje medžiai šaltuoju sezonu kirsti siekiant apsaugoti pilkąsias kopas, tvirtina A. Feser.

„Kovo 15 dieną baigiasi ne tik kirtimai, bet ir viskas turi būti ištraukta iš miško. Mes kirtimus darome „Natūra 2000“ teritorijose. Tai yra skirta pilkųjų kopų buveinių apsaugai nuo sumedėjusios augalijos, t. y. gelbstime nuo apaugimo, nes jos pastaruoju metu yra stipriai apaugusios“, – teigė ji.

Anot A. Feser, kirtimai suplanuoti dar 2013 metais Naglių ir Grobšto rezervatuose, iš viso 500 hektarų ploto tvarkoma iki 140 hektarų.

Mediena perduota Kretingos urėdijai, ši savo ruožtu ją parduoda biokurui. Šiuos kirtimus vykdė įmonė „Raguvilė“, dalyje teritorijos – ir patys nacionalinio parko darbuotojai.

Už kalnapušių kirtimus palei jūrą, netoli dviračių tako, atsakinga urėdija. Pasak jos vadovo Tomo Zaleckio, iš viso šiemet iškirsta apie 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiausia – Juodkrantės girininkijoje. Šiuo metu kirtimai taip pat baigti, mediena yra smulkinama – iki turistinio sezono pradžios darbai turėtų būti baigti.

„Kirtimai atlikti vykdant miškotvarkos projektą, iškirsta perbrendusi kalnapušė, ji panaudota biokurui katilinėse šilumai gaminti. Vietoje jos dalyje iškirstų kalnapušynų bus atsodintos kalnapušės, kitose dalyse – paprastoji pušis ir paprastasis beržas“, – BNS sakė T. Zaleckis.

Anot jo, kalnapušės kertamos, nes yra pasiekusios brandą – 120 metų, nors kai kurie mokslininkai rekomenduoja kirsti šiuos medžius jau 70-ies metų.

Kretingos urėdas sakė, kad kalnapušės masiškai kertamos nuo didžiausio per du dešimtmečius gaisro 2014-aisiais. Iš viso gaisrai per pastaruosius 20 metų, anot jo, nuniokojo 400 hektarų miško Kuršių nerijoje – vien mažų gaisrų, urėdijos duomenimis, kiekvieną sezoną kyla 40–70.

Pasak urėdo, šiemet darbai suintensyvėjo, kirtimai buvo suprojektuoti labiau matomose vietose.

„Todėl ir atrodo, kad kertami dideli masyvai. Bet tokie plotai maždaug buvo kertami kasmet. Aišku, anksčiau buvo kertama po 4–5 hektarus (...). Kertame gerokai mažiau, nei yra suprojektuota. Atsižvelgiame į tai, kad neturime tiek pajėgumų sutvarkyti, realizuoti tos medienos, kitaip tariant, vadovaujamės principu, kad kuo daugiau būtų miškų ir visiems būtų gera“, – teigė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vladas

Vladas portretas
Pažiūrėkit foto kokie medžiai kertami Kuršių Nerijoje ! Seni,supuvę ?!?! Tas pats buvo ir Kaune,Smetonos al. LIETUVA NAIKINAMA visais būdais ! Ministerija,valdininkai dirba atsainiai, jokios atsakomybės, jokio baudžiamumo ! Dirba šeimomis. O, kas darosi Kauno kleboniškyje ??? Kas domisi ? Viskas legalu ? GAL,dabar esant naujam aplinkos ministrui, GAL keisis į gerąją pusę ? Bet... esant valdžioje "valstiečiams"-KAŽIN ? Duok Dieve,duok Dieve,kad Lietuvos valdantiesiems prabustų sąžinė,pradėtų dirbti SĄŽININGAI,o ne tik į savo,savo vaikų, meilužių kišenę ir Lietuva prisikeltų iš to purvino liūno. Lietuva būtų spindinti,švari,džiugi. Kažin ??? Bet tikėkim !

Jonas

Jonas portretas
Tiesos mažai daugiau smegenų plovimas. Ši invazija sutampa su visos Lietuvos miškų naikinimu. Žala gamtai padaryta didžiulė. Gamta tai visų namai kaip ir miškas - žemės plaučiai visų. Sakyčiau tai prilygsta vagystei. Atsirado keletas verslininkų - vagių su aukščiausios valdžios palaiminimu apvaginėja mus. Pirmoj eilėje prezidentė su ministru pirmininku turi atsakyti už tokius veiksmus… Nenustebsiu kai po 3 - 5 metų pasikeis mirusių kopų vaizdas. Rezervatas jau nepanašus į tai kuo mes džiaugėmės. Miško paklotas, likę kelmai, iškirsti sveiki medžiai, supuvę neliesti. Kam toks rezervata?… Paskui stebimės iš kur tokios ligos, susirgimai. Nesveika gamta, nesveika politika, valdžios abejingumas, dvasinis skurdas, turto troškimas einant per galvas tampa Lietuvos veidrodžiu. Gal šiek tiek negatyvus komentaras. Tikiuosi geresnių laikų.

pinigu zombai

pinigu zombai portretas
proteiai sodino puoselejo o mes verciam viska i pinigus,o kas toliau ,stai mes iki ko dasigyvenom,nebera tikru VYRU ,PROTINGU,VYTAUTAS didysis sitokias teritorijas valde o musu ponai viskas isnaikino GEDA SVOLACIAI,
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ministras pripažįsta uosto svarbą valstybei
    Ministras pripažįsta uosto svarbą valstybei

    Po ilgokai trukusio laikotarpio Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pajuto didesnį valstybės ir Susisiekimo ministerijos dėmesį. Į „Klaipėdos“ priedo „Jūra“ klausimus atsakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. ...

    2
  • Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška
    Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška

    Lapkričio 30-ąją, 17 val., Klaipėdoje, Teatro aikštėje, bus įžiebta Kalėdų eglė. Šių metų kalėdinių renginių organizatorius -“Klaipėdos šventės” - tęsia tradiciją: šiemet, kaip ir pastaruosius trejus m...

    2
  • Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas
    Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas

    Į Klaipėdą parkeliavo dar vienas „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas. Šįsyk Klaipėda laureate tapo Energetikos ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už elektrinio miesto viešojo transporto skatinimą ir plėtrą“. ...

    4
  • Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?
    Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?

    Nuo kitų metų senų ir taršių automobilių savininkams gali tekti patuštinti pinigines. Tokias transporto priemones savo vardu registruojantieji jau turės mokėti taršos mokestį, kuris gali svyruoti nuo 40 iki 1,4 tūkst. eurų. Kaip ...

    13
  • Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos
    Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos

    Klaipėdos etnokultūros centro dirbtuvėse archeologė Simona Ramoškienė klaipėdietes mokė pinti senovinius šiaudinius indus, kuriuose anksčiau buvo laikomi įvairūs birūs produktai. Ši šiaudinių gaminių tradicija iki &scar...

    1
  • Manekenės žingsniavo erdviame ofise
    Manekenės žingsniavo erdviame ofise

    Klaipėdos mados savaitė baigėsi tarptautiniu madų šou – kolekcijas pristatė 11 dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Fashion Week Klaipėda“ šiais metais finaliniam renginiui pasirinko neįprastą, darbinę ...

    1
  • Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“
    Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“

    Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti, ar buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų vadovauti valstybės valdomai ...

    3
  • Kavinių savininkų laukia kontrolė
    Kavinių savininkų laukia kontrolė

    Dauguma uostamiesčio verslininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas. Savivaldybės kontrolieriai šią savaitę tikrins, ar kavinių savininkai įvykdė šį reikalavimą. ...

    13
  • Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius
    Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius

    Vėlinių išvakarėse, spalio 30 d. 19 val. Laisvos visuomenės institutas (LVI) kviečia dalyvauti jau tradicija tapusioje akcijoje ,,Renkuosi gyvybę”. Akcijos metu Lietuvos žmonės kviečiami uždegti žvakelę už tuos kūdikius, iš ku...

    7
  • Neringoje atnaujintas elektros tiekimas
    Neringoje atnaujintas elektros tiekimas

    Neringoje rekonstruojant transformatorių pastotę pirmadienį elektros daugiau nei valandą neturėjo beveik 3 tūkst. ESO klientų. Elektros tiekimas jiems jau atnaujintas, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...

Daugiau straipsnių