Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai 75 – visu greičiu pirmyn!

Tuometinėje mokykloje veikė trys skyriai: Laivavedybos, Laivų mechanikų ir vidaus degimo variklių, Laivų statytojų. Priešingai nei dabar, mokykloje buvo griežtai laikomasi karinės tvarkos, todėl ir besimokantieji buvo vadinami kursantais. Pirmaisiais metais į mokyklą buvo priimti 126 kursantai, pradėjo dirbti 21 dėstytojas. Įdomūs faktai: būsimieji laivavedžiai pirmąją jūrinę praktiką atliko tuomet mokyklai priklausiančiame burlaivyje „Meridianas“, o laivų mechanikai ir laivų statytojai - Klaipėdos laivų remonto gamykloje.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra neatsiejama šalies ir tarptautinės jūrinės bei akademinės bendruomenės dalis. LAJM - tai Lietuvos jūrininkų ir jūrų verslo Alma Mater. Per 75 metus LAJM parengė iš viso 5 173 laivų mechanikus, 4 967 laivavedžius, 683 uosto ir laivybos vadybininkus, 382 jūrų verslo įmonių finansininkus, 287 jūrų transporto logistus ir 82 laivų elektromechanikus.

Dabartiniu metu LAJM vykdomos 6 koleginių studijų programos, studijuoja daugiau nei 800 studentų, dirba daugiau nei 70 dėstytojų, įskaitant tarptautiniu mastu pripažintus mokslininkus ir praktikus iš įvairių laivybos, laivų statybos, uosto ir jūrų verslo kompanijų. Kasmet LAJM išleidžia apie 200 absolventų, kurie sėkmingai įsitvirtina globalioje jūrų transporto sektoriaus - laivybos, uosto, logistikos - darbo rinkoje. Absolventai jūrininkai dirba šalies ir užsienio kompanijų laivuose ir siekia aukščiausios jūrininko karjeros - kapitono ir vyriausiojo laivų mechaniko laipsnio. Baigusieji vadybos, finansų ir logistikos technologijų studijas ypač laukiami uosto krovos terminaluose, laivų ir jūrininkų įdarbinimo agentūrose, logistikos kompanijose. Logistikos ir laivybos informacijos sistemų studentai - tai ateities uostų ir laivybos kompanijų analitikai, darbuotojai, kuriems paklūsta didieji duomenys ir debesų technologijos.

LAJM nuo 1994 m. bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės karinėmis jūrų pajėgomis ir kartu rengia personalą tarnybai karinėse jūrų pajėgose. Nuo 2012 m. Lietuvos karo akademijos kariūnai renkasi studijas LAJM ir siekia karinės jūrinės karjeros. Per visą jaunesniųjų karo vadų mokymo programos vykdymo laikotarpį mokymus baigė daugiau nei 350 klausytojų, LAJM studentų.

LAJM pripažinta tarptautiniu lygmeniu. Studijas LAJM kasmet pasirenka vis daugiau studentų iš užsienio šalių. Jubiliejiniais metais LAJM studijuoja ir Ukrainos, Latvijos, Estijos, Sakartvelo, Baltarusijos, Alžyro, Egipto, Kamerūno, Maroko, Indijos, Pakistano ir kt. LAJM, glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais ir valstybės institucijomis, sudarė sąlygas studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomą bei profesinę kvalifikaciją 163 Ukrainos Chersono valstybinės jūrų akademijos studentų.

Jūrininkų mokymo centras yra puikiai žinoma kvalifikacijos tobulinimo vieta jūrininkams. Čia organizuojamuose mokymuose kasmet kvalifikaciją kelia apie 3 000 jūrininkų, buriuotojų, jūrų keltų personalo ir kt.

Ir tai tik maža dalis statistikos apie visa tai, kas išties nuveikta per pastaruosius 75 metus.

„Šiais metais minime ypatingą 75 metų jubiliejų. Šia proga mūsų komandos kvietimas – drauge puoselėti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją ir vertinti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, kaip

vienintelę Lietuvoje ilgametes tradicijas ir istoriją turinčią jūrininkų rengimo instituciją. Aukštoji mokykla keičiasi, reaguoja į naujus iššūkius, bet savo vertybiniu branduoliu išlieka tvirta, atvira naujovėms ir inovacijoms, visų socialinių ir politinių pokyčių fone. Todėl sveikindamas su 75-uoju veiklos jubiliejumi kviečiu visą bendruomenę – dėstytojus, mokslininkus, studentus, administracijos darbuotojus – puoselėkime mūsų Alma Mater“ - teigia LAJM direktorius V. Stankevič.

LAJM, vienintelė jūrinė mokslo ir studijų institucija, garsiai skelbia visuomenei, kad Lietuva - jūrų valstybė. Kasdien puoselėdama marinistinę dvasią, LAJM bendradarbiauja su jūrinėmis organizacijomis, kartu inicijuoja renginius, parodas, mokomąsias ekskursijas, jūrininkų susitikimus ir skatina suprasti, kokią pridėtinę vertę Lietuvos valstybei kuria Baltijos jūra, jūrų uostas ir ten dirbantys žmonės.