- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per savaitę mažiausiai du kartus iš uostamiesčio pajuda privatūs automobiliai, keleivius vežantys iki Panemunės. Aiškėja, kad kai kuriems asmenims perspėjimai nesilankyti karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos Federacijos teritorijoje – nė motais. Pigios degtinės ir dešros į šią šalį per metus kulniuoja apie 39 tūkst. Lietuvos piliečių.
Per parą – per 100 vizitų
Panemunės miestelyje, esančiame Pagėgių savivaldybės administruojamoje teritorijoje, galima išvysti surikiuotų automobilių, kurių savininkai pėsčiomis traukia į Kaliningrado sritį.
Automobilių judėjimas Karalienės Luizės tiltu draudžiamas jau senokai, rusai skelbė, kad ruošiasi tilto remontui, bet jokie darbai taip ir nebuvo pradėti.
Vis dėlto judėjimas per valstybės sieną su Rusijos Federacija vyksta – per parą pėsčiomis sieną kerta vidutiniškai 106 pėstieji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis paaiškino, kad lietuviai į Kaliningrado srityje esantį Sovetsko miestą eina dirbti.
Taip pat traukia pigių prekių.
80 tūkst. pėsčiųjų
„Iš viso per metus sieną čia kirto per 80 tūkst. pėsčiųjų. Į Lietuvą atvyko 40 745 piliečiai, iš Lietuvos išvyko 39 307“, – tikino G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, vidutiniškai per parą į Lietuvą atvyksta 106 piliečiai, iš Lietuvos išvyksta 92 pėstieji.
Labai panašu, kad judėjimas šiame pasienio kontrolės punkte vis tik nežymiai išaugo.
„Per šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą atvyko 6 539 pėstieji, išvyko iš Lietuvos 5 684. Pernai per tą patį laikotarpį į šalį atvyko 5 861, išvyko 5 051 pėsčiasis“, – skaičius vardijo G. Mišutis.
Aiškėja, kad lietuviai dažniau kerta sieną nei rusai.
Pernai šiame pasienio punkte sieną kirto 27 590 Rusijos Federacijos piliečių. O štai lietuvių, pernai kirtusių sieną, suskaičiuota net 39 257.
Per šių metų sausį ir vasarį sieną su NATO nare Panemunėje kirto 4 061 Rusijos pilietis.
Nuo metų pradžios į Kaliningrado sritį vyko 5 949 Lietuvos piliečiai.
Iš tiesų, skaičiai – šokiruojantys.
Biznis kelia klausimų
Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė stebėjosi, kad Panemunėje dažniau išgirsi rusų kalbą nei lietuvių.
„Dauguma kertančiųjų sieną turi Lietuvos pasus. Vyrai mašinas čia perka, gali registruoti lietuviškais numeriais. Sunku pasakyti, koks ten jų biznis. Anksčiau viską veždavo. Lietuvoje buvo pigesnės daržovės, pieno produktai, mėsa. Į turgų žmonės vežė ir taip užsidirbdavo“, – pasakojo seniūnė.
Prieš kurį laiką rusai važiuodavo į Lietuvą net raugintų kopūstų, kuriuos lietuviai mokėjo skaniau raugti.
„Kartais žmonės važiuoja lankyti kapų. Tačiau tai, kad judėjimas yra toks intensyvus, mane pačią nustebino. Klausėmės Pagėgių pasienio rinktinės veiklos pristatymo. Iš tiesų, skaičiai – šokiruojantys“, – neslėpė seniūnė.
Dalis kertančiųjų sieną į Lietuvą veža vaistus, papildus, kitus preparatus.
Irena Kentrienė. Pagėgių savivaldybės nuotr.
Reikalavo išmokų
Kaliningrado pusėje gyvena Lietuvos pilietybę turinčių žmonių, kurie anapus Nemuno kėlėsi gyventi dėl pigesnio nekilnojamojo turto.
„Bet yra ir tokių, kurie buvo atvykę į seniūniją ir reikalavo išmokų, nors gyvena Rusijos pusėje. Jie sugebėdavo Lietuvoje deklaruoti savo vaikus ir reikalaudavo pinigų. Bet mes savo pusėje tiesą žinome. Bendruomenė nedidelė, viską išsiaiškinome. Tačiau tokiame mieste kaip Klaipėda kažin ar būtų galimybė sutikrinti, kur koks mažametis gyvena. Patikėčiau, kad tokių atvejų gali būti. Jie naudojasi tais lietuviškais pasais“, – pastebėjo seniūnė.
Lietuvos socialinės tarnybos su rusų tarnybomis nebendradarbiauja.
„Tad kažin ar jie negauna dvigubų išmokų. O kas patikrins, kur jie ten gyvena ir kas jiems moka?“ – svarstė seniūnė.
Masalas: Lietuvos piliečius vilioja ir pigesnės dešros bei 200 gramų faršo pakuotės. Kokios tai kokybės produkcija, sunku pasakyti. Vaizdo įrašo stop kadras
Rusai: brango viskas
Kaliningrado srityje gyvenantys rusai skundžiasi, kad prekybos centruose per metus brango viskas – nuo įvairių maisto produktų iki buities prekių.
Daugiausia įtūžio liejama dėl pabrangusių kiaušinių, kurių kaina, lyginant su praėjusių metų kainomis, šoktelėjo 75 proc.
Socialiniuose tinkluose ir „YouTube“ kanale kaliningradiečiai aiškina, kad kiaušinių pakuotė, prieš metus kainavusi 70 rublių, dabar kainuoja 150–159 rublius.
Pirmos kategorijos vištų kiaušinių pakuotę akcijų metu esą dar galima įsigyti už 114 rublių.
Brango visi pieno produktai. 0,9 l pieno kainuoja 67–80 rublių. Tačiau patys rusai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad vietinių ūkininkų pienas Kaliningrade yra brangesnis nei atvežtinis iš Rusijos Federacijos ir kainuoja 90 rublių už litrą.
Rusai viešai piktinosi, kad į Kaliningrado sritį maisto produktus gabenantys laivai neatplaukia, kai tik Baltijos jūroje kyla audra. O kažkodėl vietine produkcija prekiaujantys verslininkai nesugeba užtikrinti, kad būtų patenkinta paklausa.
Neįprasta: Kaliningrado srities parduotuvėse kiaušinių kaina nurodoma už vienetą, matyt, jie ten taip ir perkami. Vaizdo įrašo stop kadras
Kiaušinius perka po vieną
„Parduotuvėse nebėra lenkiškų obuolių. Lentynose – tik vietinė produkcija, Kaliningrade užauginti obuoliai“, – prieš savaitę paskelbtame vaizdo įraše įspūdžiais dalijosi viena kaliningradietė.
Jos kalbintas vienas pirkėjas pastebėjo, kad kainų šuolis smogė po rublio kurso žymaus smukimo.
Kita pirkėja dūsavo, kad taupo nepirkdama mėsos, stengiasi gaminti daržovių patiekalus, nes produktai per brangūs.
„Net Vladimiras Vladimirovičius (Putinas – A. A.) užsiminė savo kalboje apie kiaušinių kainas. Klausė, kodėl žmonės turi tiek daug mokėti? Bet žemės ūkio ministras nieko nepasakė. Na, taip, labai brangu“, – dūsavo gyventoja.
Prekybininkai net ėmė pardavinėti kiaušinius po vieną, ne pakuotėmis. Vienas kiaušinis Kaliningrado srityje kainuoja apie 14 rublių.
Pomidorų kilogramas prekybos centruose kainuoja nuo 159 iki 199 rublių. Duona – 50–63 rublius. Pats pigiausias batonas – nuo 24,5 iki 38 rublių.
Cukraus kilogramas kainuoja 73 rublius, sviesto pakelis – 172 rublius.
Keista: pieno pakuočių šaldytuve prašoma neliesti rankomis. Vaizdo įrašo stop kadras
Kaliningrado srityje, palyginti su 2023 m. sausiu, gerokai brango burokėliai. Šie šakniavaisiai brango net 56 proc. Tiek pat procentų brango kriaušės. Ženkliai kilo bulvių kaina, tačiau pigo česnakai.
400 gramų kiaulienos faršo parduotuvėse kainuoja apie 200 rublių.
Kilogramas vištienos sparnelių – 280 rublių.
Akcijų metu kiaulienos mentės kaina svyruoja apie 180 rublių.
Pernai Rusijoje minimali alga siekė 164 eurus (iki mokesčių), vidutinė pensija – 198 eurus.
Svetainė bankai.lt nurodė, kad kovo 12 dieną 1 rublis atitiko 0,0101 euro.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariai sugrįžo namo4
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...
-
Uostamiesčio gyventojams ramybės neduoda kaimynų barniai ir šunys
Uostamiesčio gyventojus vis siutina triukšmingi kaimynai. Skundžiamasi garsia muzika, svetimais barniais, įgrysta ir šunų lojimas. Vis dėlto teigiama, kad šiemet uostamiestyje viešosios tvarkos pažeidimų užregistruota mažia...
-
Prieš šventes – graži iniciatyva: rinko paramą sunkiau besiverčiančioms šeimoms
Artėjant gražiausioms metų šventėms, Rumpiškės kvartale gyvenantis klaipėdietis ėmėsi gerų darbų – rinko ir vežė paramą sunkiau besiverčiančioms klaipėdiečių šeimoms. Viliamasi, kad iki Kalėdų dar pavyks aplankyti...
-
Tapytojo kelias į Klaipėdą – per Vokietiją: į Lietuvą atviliojo meilė2
Klasikinės tapybos meistras Serghei Ghetiu jau keliolika metų gyvena ir kuria Klaipėdoje. Moldavų ir ukrainiečių kraujo turintį dailininką į Lietuvą atviliojo meilė. Lietuvaitę Aušrą jis sutiko studijuodamas kalbas Rostoko universitete. &Sc...