Prieš dešimtmečius klestėjusi Klaipėdos vasaros estrada, kurios scenoje pasirodė tokios žvaigždės, kaip Suzi Quatro, Alla Pugačiova, ir į kurią susirinkdavo tūkstančiai žmonių, šiandien merdi. Ji atgyja tik kartą per metus, kai koncertuoja grupė SEL. Koks likimas laukia Vasaros estrados, dar nėra aišku.

Žymių atlikėjų netrūko

Prieš 20–30 metų Vasaros estrada buvo vienas pagrindinių traukos centrų uostamiestyje. Čia vyko ne tik pramoginiai, kultūros, sporto renginiai, bet ir svarbūs įvykiai.

Klaipėdiečiai prisimena, kad Vasaros estrada buvo populiari ir tarp šalies, ir tarp užsienio atlikėjų.
Jos scenoje yra pasirodžiusios Rusijos primadona A.Pugačiova, Amerikos roko dainininkė S.Quatro, Lenkijos popmuzikos dievaitė Maryla Rodowicz.

Prieš šiek tiek daugiau nei dešimtmetį Vasaros estradoje organizuotos ir rugsėjo 1-osios šventės. Jų metu yra pasirodę tuo laiku Europoje populiarios grupės "Reamonn" iš Vokietijos, "Eskobar" iš Švedijos.

Vienos tokių švenčių metu turėjo pasirodyti ir latviai "Brainstorm", vokiečiai "Fools Garden". Tačiau tą kartą koncertą sutrikdė stiprus lietus ir jis neįvyko.

Grupės, pasislėpę palapinėse, atėjusiems gerbėjams atliko tik po kelis žinomiausius savo kūrinius.

Vasaros estradoje yra pasirodę ir žinomi Lietuvos atlikėjai bei grupės. Publiką šėlti vertė "Antis", "Rondo", "Foje". Pastaroji čia buvo surengusi atsisveikinimo koncertą. Vasaros estradą drebino ir Roko maršo per Lietuvą renginiai.

Viliojo ir grožiu, ir sportu

Renginių organizatorius, režisierius Algirdas Guzauskas prisiminė, kaip daugiau nei prieš du dešimtmečius Vasaros estradoje buvo organizuojami gražuolių konkursai "Mis Klaipėda". Jie buvo rengiami trejus metus iš eilės.

"Tokie konkursai tada tik prasidėjo. Prisimenu, tada Vasaros estradoje buvo antšlagas. Ji buvo pilnutėlė. Patys nesitikėjome sulaukti tiek žmonių", – pasakojo renginių organizatorius ir režisierius.

Prieš 20 metų Vasaros estradą buvo pamėgę ir galiūnai. Joje vyko ne tik šalies, bet ir pasaulinio masto varžybos. Jos sulaukdavo ypač didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Vasaros estrada buvo pilna.

Čia vyko ir pirmųjų Klaipėdoje pasaulio lietuvių žaidynių renginiai.

Dar anksčiau čia įsikurdavo cirkai. Vasaros estradoje vykdavo dainų šventės. Prieš penkerius metus ją bandyta atgaivinti rengiant "Europiados" renginius. Tačiau jiems pasibaigus ši vieta gyvesnė netapo.

Prieš 11 metų į Europos krepšinio čempionatą iš Vasaros estrados buvo išlydėta Lietuvos rinktinė. Tą kartą iš Švedijos krepšininkai grįžo su auksu.

Vertino tuometė valdžia

Vasaros estradoje vyko ir mitingai. Paeiliui, apsiginklavę plakatais, vėliavomis, transparantais, čia rinkdavosi ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, ir "Jedinstvos" pakalikai.

"Gyvenau Manto gatvėje. Nuolat Vasaros estrados link traukdavo minios. Ten nuolat vykdavo renginiai. Vasaros estrada buvo tikras traukos centras", – prisiminė viena Klaipėdos gyventoja.

Pasak A.Guzausko, renginiai čia prasidėdavo per Jonines ir vykdavo iki rugsėjo 1-osios. Jis prisiminė, kad kartą čia organizuotos ir pačios Joninės. Į šventę suplūdo minios klaipėdiečių.

Ilgametis įstaigos Kultūros ir poilsio parko, kuriai priklausė Vasaros estrada, vadovas Virginijus Urbonas prisiminė, kad kažkuriais metais Klaipėda sulaukė vertinimo – užėmė antrą ar trečią vietą pagal renginių skaičių Tarybų Sąjungoje. Tuometė valdžia vertino tą faktą, kad Klaipėda turi Vasaros estradą.

"Važiuodavo žiūrėti komisijos. Tada buvo įdomūs laikai. Prisimenu, kaip tekdavo vykti į Maskvą su lietuviškomis dešrelėmis ir degtine, kad gautume atrakcionų", – pasakojo buvęs vadovas.

V.Urbonas pabrėžė, kad tuo laiku estrada buvo gyva. Tačiau tuo metu Klaipėdoje trūko salių, vietų masiniams renginiams. Tad klestėjo parkų kultūra.

"Tuomet veikė tik Žvejų rūmai, kuriuose buvo apie tūkstantį vietų. Vasaros estradoje telpa apie 4,5 tūkst. žmonių po stogu ir 11 tūkst. žiūrovų dalyje. Tai buvo vienintelė vieta, kur buvo galima organizuoti masinius renginius. Tad čia visi ir koncertuodavo, rinkdavosi", – tvirtino direktorius.

Liko vienintelė SEL

Dabar Vasaros estradoje per metus organizuojami trys ar keturi renginiai. Tačiau jie ypač didelio susidomėjimo nesulaukia. Ši vieta atgyja ir žiūrovų skaičiumi prilygsta ankstesniems laikams tik kartą per metus – per grupės SEL, kurios lyderis yra Egidijus Dragūnas, koncertus.
Pirmasis "SEL Grand Show" Vasaros estradoje buvo surengtas prieš trejus metus. Tada koncerte apsilankė 12 tūkst. žmonių. Pernai jų buvo 13 tūkst., o šiemet dalyvaus 15 tūkst. E.Dragūno gerbėjų.

"Nežinau, kodėl atlikėjas renkasi šią vietą koncertams. Pernai siūlėme koncertuoti Kruizinių laivų terminale, tačiau nepanoro. Matyt, jam tinka Vasaros estrados aplinka. Suoliukų nereikia, nes vis tiek visi žiūrovai stovi", – tvirtino Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų, dabar administruojančių Vasaros estradą, direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.

Organizatoriai bijo rizikuoti

Pasak V.Urbono, nieko nuostabaus, kad dabar atlikėjai nesirenka Vasaros estrados. Vietų organizuoti renginius yra daug: arena, klubai, Žvejų rūmai, koncertų salės.

"Pasikeitė laikai. Atsirado daugiau patalpų, kur galima organizuoti renginius. Niekas nerizikuos rengti rimto koncerto Vasaros estradoje. Juk neaišku, koks bus oras. Prie jūros jis labai permainingas. Čia saulė šviečia, čia gali lyti. O nuo oro priklauso ir žiūrovų skaičius. Joks organizatorius nerizikuos didelėmis sumomis, neprisiims atsakomybės", – dėstė buvęs vadovas.

V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad Vasaros estradoje nėra vietos persirengti atlikėjams, išėjimo į sceną. Papildomai išlaidų reikės apsaugai, teritorijai aptverti, tvoroms. Reikia saugoti aparatūrą nuo lietaus.

"Kam rizikuoti, turėti papildomų išlaidų, jei gali gauti areną?" – retoriškai klausė buvęs įstaigos vadovas.

Įleisdavo pro tvorą

A.Guzausko nuomone, Vasaros estrada ir dabar būtų populiari tarp renginių organizatorių. Tačiau ją laiku reikėjo pritaikyti pasikeitusiems laikams.

Tada Vasaros estrada nebūtų tokia apšiurusi, kaip dabar, ir joje nesirinktų benamiai, kurie viską laužo.

Kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Latvijos, vasaros estradose dažnai vyksta įvairūs festivaliai, renginiai, žymių atlikėjų koncertai. Jie sutraukia daug žmonių. Tačiau ten estrados yra atnaujintos.

"Buvau net parengęs projektą, kaip būtų galima atnaujinti estradą, kad ši tiktų ne tik dainų šventėms. Tačiau tada nebuvo palaikymo iš miesto valdžios", – prisiminė renginių organizatorius.

A.Guzauskas tvirtino, jog objektą reikia atnaujinti. Būtina įrengti tualetus, persirengimo kambarius. Reikėtų ją apjuosti tvora.

"Prisimenu, ir tais laikais žmonės bandydavo patekti nemokamai į koncertus. Pristodavo prie apsaugos darbuotojų ir pusvalandį prašydavo, kad įleistų. Labai daug žmonių stovėdavo ir šalia tvoros. Klausydavosi koncerto nemokamai", – pasakojo režisierius.

Klaipėdiečiai stebina latvius

A.Guzauskas pabrėžė, kad Klaipėdai reikalinga tokia erdvė. Jo nuomone, uostamiestyje prastai išplėtota parkų kultūra. Šiuo klausimu miestas privalo turėti savo politiką, skirti lėšų plėtojimui.

"Dabar Klaipėda užsidaro erdvėse. Tačiau žmonės nori renginių lauke. Aštuonis mėnesius prabūname patalpoje. Vasaros estradoje galima ne tik vasarą, bet ir žiemą renginius, pramogas organizuoti. Tačiau norint tai padaryti, reikia, kad estrada turėtų tikrą šeimininką, gerą rinkodarą, o tada atsiras ir publika. Jei taip būtų buvę anksčiau, ji neatrodytų taip, kaip dabar", – tvirtino režisierius.

Anot A.Guzausko, galima mokytis ir iš savo kaimynų. Puikiai savo Vasaros estradą išnaudoja Liepoja. Ji kas dešimtmetį investuodavo į objektą ir vis sukurdavo čia ką nors naujo.

"Galima surasti ne vieną puikų pavyzdį. Liepojos atstovai, pamatę mūsų Vasaros estradą, nustebo, kad jos neišnaudojame", – tikino renginių organizatorius.

Lauks galimybių studijos

Šiemet Klaipėdos vasaros estrada šiek tiek buvo remontuojama. Didžiausias dėmesys skirtas koncertinei daliai, kuri yra po stogu. Žiūrovų dalyje šalinami susidėvėję suoliukai, tačiau jie nekeičiami. Skaičiuojama, kad jiems atnaujinti reikėtų apie 0,5 mln. litų.

"Kai mums buvo perduota Vasaros estrada, negavome nei papildomų pinigų jos priežiūrai, nei papildomo etato steigimui. Verčiamės kaip galime", – tvirtino A.J.Lenkauskas.

Vadovo nuomone, Vasaros estradą išgelbės galimybių studija. Konkursas, kas ją rengs, jau paskelbtas. Galimybių studija turi būti parengta iki lapkričio 15 dienos. Tada paaiškės, ką daryti su šiuo objektu. Taip pat bus žinoma, kiek kainuotų jo atnaujinimas.

"Kol estrada nebus sutvarkyta, tol joje nebus veiksmo. Ją tikrai reikia atnaujinti. Panaši situacija buvo ir su Klaipėdos koncertų sale. Ji atgijo tik tada, kai buvo atnaujinta", – pabrėžė direktorius.

A.J.Lenkauskas pabrėžė, kad Klaipėdai reikalinga Vasaros estrada, tačiau gal ne tokia didelė, jaukesnė. Šį objektą reikėtų atnaujinti taip, kad prireikus būtų galima uždengti stogu.

Renginių gausa – tik mitas?

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės nuomone, tai tik mitas, kad per pastaruosius 20 metų Vasaros estradoje vyko daug renginių.

"Situacija visada buvo tokia, kaip dabar. Per metus vidutiniškai vykdavo du trys renginiai. Geriausiu atveju – keturi. 20 metų Vasaros estradoje nebuvo jokio veiksmo", – tvirtino direktorė.

N.Laužikienės nuomone, įtakos, jog Vasaros estrada nėra populiari, turi ne tik tai, kad viskas priklauso nuo oro, bet ir tai, kad Lietuvoje nėra daug atlikėjų, kurie į koncertą galėtų pritraukti 11 tūkst. žmonių.

"Tiek gerbėjų surenka grupė SEL, Andrius Mamontovas, gal dar kelis galima rasti. Jie nekoncertuos kelis kartus per metus. Užsienio atlikėjai nerizikuos rengti koncerto Vasaros estradoje. Bandėme vieną kviesti, bet paprašė uždengti sceną", – prisiminė direktorė.

Pasak N.Laužikienės, Vasaros estradai atnaujinti reikia daug lėšų. Manoma, kad aktyvia zona ją būtų galima paversti bendradarbiaujant privačiam ir viešajam sektoriui.

"Vasaros estrada turi būti universalesnė. Čia būtų galima derinti įvairias sritis: kultūrinius, sporto renginius, įvairias pramogas", – tvirtino direktorė.