Kuršių nerijos nacionaliniame parke – tepalų balos

Tiesa, prireikė ne viso girininkų atsivežto teršalams neutralizuoti skirtų medžiagų kiekio.

Bausti nereikėtų?

"Visada operatyviai reaguojame į panašius dalykus, nes dirbame saugotinoje teritorijoje. Panašų incidentą turėjome ir su kita įmone, kuri laimėjo pirkimus išgabenti šakas iš miško. Buvo pastebėta, kad iš traktoriaus varva tepalai, todėl jo vairuotojui liepta nutraukti darbus rezervate. Žinodami apie panašius galimus pavojus, aprūpiname kiekvieną automobilį specialiais rinkiniais, kuriuose yra priemonių ne tik naftos produktams, bet ir kitiems skysčiams surinkti. Sudedame užterštą gruntą į plastikinius maišus, turime tam tikrą vietą jiems laikyti, o vėliau visa tai perduodama įmonei "Žalvaris", kuri užterštą žemę utilizuoja", – darbų eigą nukenksminant teršalus aiškino T.Zaleckis. – Kad ir kam atsitiktų tokia nelaimė, mes turime ir naudojame apsaugos priemones."

Miškininkų vado įsitikinimu, bausti reikėtų tik tada, jei tarša būtų vykdoma piktavališkais veiksmais, žmogui tyčia nusprendus pasielgti priešingais gamtai interesais.

Esą žala gamtai padaryta minimali, į avariją sureaguota greitai, jos padariniai panaikinti greitai.

Tepalais sulaistytos plokštės bus išgabentos, o smėlis – surinktas.

Įtaria konkurencinę kovą

"Problemos esmė ne tai, apie ką kalbame. Esmė yra biokuro verslo konkurencinės kovos. Kuršių nerijoje buvo šios srities monopolis, bet atėjo konkurentai ir efektyviau vykdo darbus. Didžiulių iškirstų medžių krūvų jau nebeliko. Mes stengiamės dirbti greitai, nepalikti jų iki poilsiavimo sezono pradžios, o kai kam tai nepatinka. Nenoriu garsiai jų minėti, bet akivaizdu – tai nepatinka įmonėms, kurios verčiasi biokuru. Mes ieškome galimybių sumažinti biokuro, o tuo pat metu atpiginti šilumos kainą. Kai yra monopolis, pyragas tenka vienam valgytojui, o kai atsiranda konkurentų, juo reikia dalintis. Šioje kovoje turėtų pirmiausia laimėti gamta, todėl ir esame pasiruošę neutralizuoti taršą, o gamybinių procesų ir avarijų išvengti sunku", – įtarimais dalijosi T.Zaleckis.

Miškininkai tvirtino, kad tuos pačius darbų saugos ir gamtosauginius reikalavimus kelia kiekvienai miške dirbančiai įmonei.

T.Zaleckis tikino, jog miškininkai stengiasi, kad prie kelių neliktų nupjautų medžių, kad automobilių aikštelės būtų sutvarkytos, o poilsiautojai būtų patenkinti.

"Kol biokuro kaina nebuvo nukritusi iki devynių eurų už kubinį metrą, niekas nejudėjo. Vos tik kuro kaina sumažėjo, atsirado daugiau pirkėjų, ir prasidėjo kiti reiškiniai. Apie 80 procentų visų sumaltų kirtimų liekanų buvo nuvežta į Nidos katilinę", – aiškino miškininkų vadovas.

T.Zaleckis užsiminė spėjantis, esą itin atidus žvalgymasis po mišką, kur dirba technika, gali būti susijęs su konkurencija ir noru pakenkti ar net eliminuoti iš rinkos konkurentus.