Kurs cheminių ginklų utilizavimo laivą

Vis sparčiau žengiama prie technologijos, kuri leistų išvalyti iš Baltijos jūros nuo cheminius ginklus.

Dvigubo dugno barža

Baltijos jūroje palaidoti šiek tiek Pirmojo, o daugiausia Antrojo pasaulinio karo ginklai kelia vis daugiau nerimo ir baimių. Viena iš jų laidojimo vietų Baltijoje yra prie Lietuvos ekonominės zonos. Didžiulį pavojų dėl cheminių ginklų jaučiai ir Lenkija, Danija, Švedija.

Neseniai pranešta, kad Švedijos mokslininkai kartu su kolegomis iš Lenkijos pristatė išsamią koncepciją, kaip išvalyti iš Baltijos jūros dugno pavojingas karo liekanas. Pateikta ne tik jūros dugno valymo metodika, bet ir valymą galinčio atlikti specializuoto laivo aprašymas.

Tai galėtų būti apie 100 metrų ilgio ir 25 metrų pločio sustiprinta, dvigubo dugno barža. Joje būtų įrengta mechanizuota modulinė šaudmenų paėmimo iš dugno linija, kurioje dirbtų specialūs robotai. Teigiama, kad kuriant šaudmenų ir cheminio ginklo šalinimo linijos koncepciją naudota JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Italijos ir Kinijos patirtis ginklų naikinimo srityje. Pagrindinė idėja tai kad baržoje būtų įrengta šarvuota sprogimą galinti atlaikyti, aukštos temperatūros dujinė kamera, kur iš jūros ištraukti cheminiai ginklai būtų deginami, taip juos neutralizuojant.

Sprogmenys: ginklų arsenalai Baltijos jūros dugne. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tokią baržą jau yra pradėjusios kurti Švedijos bendrovės „Ibcol“, „Dynasafe Demil Systems“ ir lenkų „Remontowa Shipbuilding“. Rengiami baržos brėžiniai.

Ji per parą ištrauktų iš jūros dugno apie toną įvairių tiek sprogmenų, tiek cheminių ginklų.

Gali išmesti į paplūdimius

Antrojo pasaulinio karo sprogmenų šalinimas iš Baltijos jūros dugno yra didžiulė problema. Procesas yra labai pavojingas.

Kai kurios jūros dugne esančios karo liekanos yra smarkiai suirusios. Išvalyti iš Baltijos jūros pavojingas dviejų pasaulinių karų liekanas, ypač cheminius šaudmenis, tampa vis skubesne užduotimi.

Iš korozijos pažeistų talpyklų vis dažniau ir dažniau į jūros paviršių gali būti išmetamos pavojingos medžiagos. Srovės Baltijos jūroje gali nukreipti jas į paplūdimius.

Teršalai: pagrindinės cheminio ginklo laidojimo vietos Baltijoje pagal HELCOM duomenis. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Baltijos jūros dugnui valyti pinigų yra žadėjusi skirti Europos Sąjunga. Yra manančių, kad prie to turėtų prisidėti ir Rusija, nes ji yra Tarybų Sąjungos, kurios kariai nevykusiai palaidojo karo liekanas, teisių perėmėja.

Lenkija yra užsiminusi, kad likviduojant Antrojo pasaulinio karo liekanas tikėtųsi ir aktyvesnio Vokietijos indėlio. Dabartinė Vokietija turėtų jausti pareigą Baltijos jūroje susitvarkyti su nacistinės Vokietijos sukurtais karo ginklais, tarp jų ir cheminiais.

Ginklus tektų perlaidoti

Naują iniciatyvą dėl Baltijos jūros išvalymo keliančios Švedijos ir Lenkijos kompanijos ir jas remiančios šių šalių vyriausybės pagal metodiką siūlo pabandyti ištirti Baltijos jūros dugne esančių pavojingų medžiagų lygį. Taip būtų nustatyti prioritetai, kur pirmiau reikėtų valyti Baltijos jūros dugną.

Dar vienas svarbus klausimas, kur būtų laikomos iš jūros dugno iškeltų, degintų pavojingų medžiagų likučiai. Siūloma sukurti specialius konteinerius, kuriuose būtų laidojamos iškeltų ginklų liekanos.

Iki šiol nėra vieningo sutarimo, kur, kokioje šalyje ar keliose šalyse būtų laidojamos iškeltos liekanos, jų deginimo produktai.

Baiminamasi, kad tų liekanų palaidoti žemėje nepavyktų, nes prasidėtų žmonių protestai ne tik dėl jų laidojimo, bet ir gabenimo į laidojimo vietas.

Gali būti, kad iškeltos ir į specialius konteinerius sukrautos karo liekanos vėl turėtų būti laidojamos jūroje. Konteineriai su atliekomis turėtų būti palaidoti jūros dugne specialiai paruoštoje vietoje, užklojant juos betono sarkofagu.

Kiek tai kainuotų, kol kas neįvardijama. Toks darbas nebūtų pigus, tačiau jis itin reikalingas saugant Baltijos jūros aplinką.

Panašių problemų, kaip Baltijos jūroje, yra ir kituose Europos regionuose. Įprasti ir cheminiai šaudmenys buvo išmesti ir kelia grėsmę prie Italijos, Prancūzijos, Belgijos ir Juodosios jūros šalių krantų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vaxsas

vaxsas portretas
Neutralizuoti per ugnikalnius.

>Čiaupas

>Čiaupas portretas
Matosi, kad suvokti, ką komentuoja komentatoriai, t.y. iš konteksto, tamstai yra aukštoji matematika. Kad ir šis teiginys: "Palaidotus mùsù Baltijos jūroje reikia dėkoti "išvaduotolams"...." Argi neaišku, ką turi galvoj komentatorius? Po jo seka kiti... t.y. truputį nueita į šoną, bet tema vistiek lieka ta pati.

Čiaupas

Čiaupas portretas
"...leistų išvalyti iš Baltijos jūros nuo cheminius ginklus." Toliau įžangos ir nebeskaičiau. Tamstų raštingumas tiesiog vargina.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių