Kodėl verta imtis kvartalinės renovacijos?

Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras, teigia, kad dauguma resursų iki šiol Lietuvoje buvo nukreipti į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą. Visgi toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, tad valstybės institucijos siekia telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.

„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsime, sumontuosime naują padangą, sutepsime guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosime“, – pasakojo R. Gatautis.

Pradėti reikėtų nuo pastatų

Kvartalinė renovacija turėtų būti vykdoma sistemiškai – pradėti reikėtų nuo atnaujinimo pastatų, tokių kaip daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ir kiti privatūs arba viešosios paskirties pastatai. Kitas etapas turėtų būti kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas, tik atnaujinus juos vertėtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, takų, automobilio stovėjimo vietų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimų aikštelių.

„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – teigė pašnekovas.

Siekiant ilgalaikių sprendimų reikia įvertinti galimybes

Siekiant kokybiškai ir tvariai atlikti kvartalinę renovaciją, reikėtų atskirai įvertinti kiekvieno kvartalo visas inžinerines ir ekonomines aplinkybes ir galimybes. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai yra nemenkas iššūkis, tačiau, siekiant tvarių, ilgalaikių sprendimų, tai yra vienintelis kelias.

Anot R. Gataučio, norint įgyvendinti geriausią rezultatą, svarbu sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas bei elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Verta paminėti, kad, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Kvartalinei renovacijai reikia tinkamai pasiruošti

Techniškai ir ekonomiškai racionaliausia, anot pašnekovo, yra atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais. Taip galima būtų nebesibaiminti dėl vamzdynų avarijos ar didesnių sąskaitų už komunalines paslaugas, o gyvenimas atnaujintuose namuose ir sutvarkytoje aplinkoje būtų užtikrintas bent trims dešimtmečiams į priekį. Visgi reikėtų pažymėti tai, kad tokiems sprendimams turi būti tinkamas pasiruošimas.

„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir sumažinti klaidų skaičių, daromi bandomieji projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigė R. Gatautis.