Klaipėdos universitete aptarti tarptautinio projekto pasiekimai

  • Teksto dydis:

Daugeliui Europos šalių šiandien tenka spręsti šiuolaikinių efektyvumo standartų neatitinkančio, techniškai pasenusio centralizuoto šildymo ūkio pertvarkos iššūkius. Į tarptautinį projektą susibūrę Baltijos jūros regiono mokslininkai ir praktikai kaip vieną galimų sprendimų siūlo diegti naujos kartos žemos temperatūros šildymo sistemas. Apie šias inovacijas buvo diskutuota mokslinės konferencijos, vykusios uostamiesčio Alma Mater, metu.

Sutelkė 9 Baltijos šalis

Projektu „Žemos temperatūros centralizuotas šildymas Baltijos jūros regionui“ („Low Temperature District Heating for the Baltic Sea Region“ – „LowTEMP“) siekiama didinti centralizuoto šildymo tvarumą projekto partnerių regionuose bei skatinti naujos, vadinamosios ketvirtos kartos, šildymo tinklų diegimą.

Šios sistemos pasižymi žemos temperatūros šilumos tiekimu optimaliai izoliuotais mažesnio diametro vamzdžiais, tuo pačiu jose gali būti derinamos kelios šilumos tiekimo galimybės (pramoninių procesų perteklinės šilumos panaudojimas bei atsinaujinantieji šilumos šaltiniai, kaip antai geoterminė ar saulės energija).

„LowTEMP“ projektą, kurį remia ES (Europos regioninės plėtros fondas ir Europos kaimynystės priemonė) pagal 2014–2020 m. INTERREG Baltijos jūros regiono programą, įgyvendina gausios tarptautinės pajėgos.

19 partnerių ir 30 asocijuotų partnerių atstovauja vietinėms, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, centrinio šildymo tiekėjams, energetikos agentūroms, mokslinių tyrimų institucijoms bei asociacijoms iš 9 Baltijos jūros regiono šalių: Suomijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Rusijos.

Ir teorija, ir praktika

Kovo 20–22 d. Klaipėdos universitete (KU) vyko šio projekto partnerių susitikimas.

KU Informatikos ir statistikos katedros docento, „LowTEMP“ projekto mokslo darbuotojo Dariaus Drungilo teigimu, tokie kas pusmetį rengiami susitikimai jau vyko Lenkijoje, Danijoje bei Latvijoje.

„Šių susitikimų tikslas – ne tik apžvelgti projekto partnerių veiklas, naujausius rezultatus bei pasidalyti gerąja praktika, bet ir aptarti diegiamus 8 pilotinius projektus Suomijoje, Rusijoje (Petrozavodske), Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje bei Švedijoje. Juose pagal žemos temperatūros šildymo strategiją modernizuojamos katilinės, šiluminės trasos ar gamykloje generuojama perteklinė šiluma panaudojama netoliese esančių pastatų šildymui“, – aiškino KU atstovas.

Iš diegiamų pilotinių projektų aiškiai matyti, jog didinamas katilinių efektyvumas, mažinami šilumos energijos perdavimo nuostoliai, taip sudarant galimybę piginti šilumą, bei sprendžiamos aplinkosaugos problemos – mažinamas šilumos gamyboje išskiriamas CO2 kiekis, oro užterštumas.

Savo ruožtu uostamiestyje vykusio renginio metu klaipėdiečiai projekto užsienio partneriams pristatė KU miestelio šildymo sistemą su įdiegtomis inovatyviomis geoterminės ir saulės energijos technologijomis bei pirmojo A energinės klasės Universiteto bendrabučio Lietuvoje sėkmės istoriją.

Susitikimo dalyviai taip pat susipažino ir diskutavo apie netipinius šildymo bei šaldymo energijos panaudojimo atvejus, kaip elektrinis autobusas ar suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Pristatyta žinių platforma

D.Drungilo teigimu, kadangi Baltijos jūros regiono šalyse egzistuoja skirtingi šildymo sistemų standartai bei šilumos ūkio reguliavimas, projektu siekiama sukurti vieningą žemos temperatūros šildymo sistemų įgyvendinimo strategiją.

KU informacinių technologijų specialistai pristatė centralizuoto šildymo žinių internetinės platformos (dhknowledge.eu) pirmąją versiją kaip įrankį, kuris bus skirtas projekto partnerių šalims dalytis informacija apie esamas šildymo sistemas, šilumos poreikius, tinklo operatorius, prieinamus metodus ir būdus, kaip įgyvendinti žemos temperatūros centralizuotą šildymą.

Šioje platformoje įgyvendinti atskirų atvejų modeliavimo bei energinių parametrų skaičiavimo įrankiai, kurie projekto partneriams, valdžios institucijoms, šildymo paslaugų teikėjams ar kitoms tikslinėms grupėms leis lengviau įvertinti atitinkamo regiono centralizuoto šildymo situaciją bei šildymo sistemų modernizavimo perspektyvas.

Su aktualia informacija apie „LowTEMP“ projekto eigą, veiklas bei pasiekimus galima susipažinti ir oficialiame šio projekto puslapyje: lowtemp.eu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių