Klaipėdos miestą prikėlė belaisviai

Apgyvendino kriminalinius

Po 1950 m. Klaipėdoje dar buvo likę karo belaisvių, bet jau nedaug. Dalis stovyklų statinių pradėta naudoti kriminaliniams nusikaltėliams, nepilnamečiams, nepatikimiems perkeltiems asmenims kalinti.

Yra žinoma, kad belaisviai gyveno dabartinėje Lakštučių gatvėje, šalia Celiuliozės ir popieriaus kombinato.

Dar viena vieta, kur būta stovyklos, yra Strėvos gatvėje, kur ilgą laiką buvo jaunųjų technikų stotis. Po belaisvių čia buvo kalinami nepilnamečiai nusikaltėliai.

Kaip belaisvių stovyklos buvo perduotos vietos valdžiai, ne iki galo išsiaiškino ir istorikai.

Atsikėlėliai pridarė daug žalos

Jau 1945 m. viduryje į miestą pradėjo plūsti sovietinės valdžios siunčiami specialistai, vėliau – žmonės, kurių užduotis buvo kurti būtinas miesto gyvavimui įmones ir įstaigas, bei marodieriai.

Ir tik po kelerių metų į Klaipėdą ėmė bėgti žmonės iš Lietuvos, norėję išvengti šaukimo į sovietų kariuomenę ar baiminęsi tremties.

Jau 1947 m. uostamiestyje gyveno tiek pat žmonių, kiek ir iki karo.

"Dažnu atveju tie sovietiniai naujakalbiai specialistai, kaip ir jų valdžia, padarė miestui labai daug žalos. Pavyzdžiui, žiemos uoste buvo išlikęs puikiai veikiantis įrenginys, skirtas apgręžti garvežius ir vagonus. "Specialistai" jį visiškai sugadino, demontavo ir jo vietoje pastatė griozdišką bėgių struktūrą tam pačiam darbui atlikti, – vardijo pokario aktualijų faktus D.Elertas. – Tokių pavyzdžių buvo daugybė. Miestas buvo neprižiūrimas, kiekvienas darė, ką norėjo. Dažnai atvykėliai apsigyvendavo viename pastate, o kitą sukūrendavo."

Faktai ir skaičiai

1945 m. gegužės 8 d. kapituliavus Kuršo grupuotei, neoficialiai įsteigtas Klaipėdos karo belaisvių lageris numeris 57, mieste pasirodė pirmieji belaisviai.

Iki jo uždarymo čia kalėjo 53 710 belaisvių.

Oficialiai stovykla įkurta rugpjūčio 1-ąją, kai čia persikėlė personalas. Tų pačių metų liepos pabaigoje į Klaipėdą buvo atvežti pirmieji 6 126 belaisviai, o liepos 27-ąją jų jau buvo 150 karininkų ir 7 740 eilinių.

Tarp jų buvo 93 karininkai vokiečių tautybės ir 7 austrai. Eilinių didžiąją dalį taip pat sudarė vokiečiai (6 984), po jų – lenkai (188), čekai (182), austrai (166), prancūzai (27), jugoslavai (10), olandai (11), latviai (8), rusai (4), italai (4), Liuksemburgo piliečiai (3), belgai (2), vengrai (2).

Didžioji dauguma belaisvių buvo 35–45 metų amžiaus, tai yra darbingo amžiaus vyrai. Išlikę duomenys byloja apie tai, kiek tarp belaisvių buvo išdavikų, bendradarbiavusių su lagerio valdžia.

Daugiausia jų buvo tarp vokiečių (121), austrų (39). Po stovyklos likvidavimo didžioji dauguma belaisvių buvo išgabenti į Baškiriją.