Karjera ir jūrinių idealistų paieška

A.Černovas prisiminė atvejį, kai jūrininkas iš Lietuvos pateko į laivą su 4 stadijos vėžiu ir jame mirė. Vyko ilgas susirašinėjimas, laivo savininkas Vokietijos kompanija atsisakinėjo mokėti kompensaciją. Po ilgų derybų laivo savininkas sumokėjo to žmogaus artimiesiems. Lėmė tai, kad ITF iš Vokietijos pasamdė advokatą, kuris išsiaiškino, kad priėmusi sergantį jūrininką į laivą pati laivybos kompanija neapsižiūrėjo. Vengdama laivo arešto, ji nusprendė sumokėti kompensaciją jūrininko artimiesiems.

Reikia idėjų ir komandų

Įdomus buvo ir karo istoriko, profesoriaus Valdo Rakučio pranešimas tema „Lietuvos kaip jūrų valstybės idėja: vakar, šiandien ir rytoj“.

Jis tarsi knygas į lentynėles gražiai sudėliojo tai, kodėl Lietuva nors ir yra laikoma jūrų valstybe, neturi jūros pojūčio ir idėjos. Pasirodo dėl visko kaltas sausiokiškas mūsų tautos mąstymas. Lietuvos kunigaikščiai užuot statę laivus ir plaukę kariauti pas artimesnius kaimynus švedus, šimtus kilometrų jojo ant arklių į mūšius rytuose ir pietuose. O apie susidūrimą su švedais jie kalbėjo – jei reikės mes apjosime tą jūrą. Nors teoriškai švedai yra vieni iš artimiausių mūsų kaimynų – vos už 350 kilometrų kitapus Baltijos.

Proveržis buvo Vazų dinastijos laikais, kai suvokta, kad reikalingos jūrinės pajėgos. Dancige buvo statomi laivai, taip pat ir už Lietuvos kunigaikščių pinigus. Bet paskui viską pasisavino lenkai. Dabartinio Lietuvos pajūrio istorija tampriai susieta su Rygos ir Karaliaučiaus uostais. Šie sąmoningai dusino Klaipėdos uostą, kad tik šis neiškiltų. Kiti aplinkiniai miestai prie jūros augo. Tas pats Dancingas buvo turtingų pirklių miestas. Jam nuo kiekvienos atgabentos prekės byrėdavo po 10 proc.

Klaipėdos uosto dusinimas truko iki pat I pasaulinio karo. Jis atsigavo tik atitekęs Lietuvai. Anot V.Rakučio, lietuviai ne labai tikėjo, kad jiems pavyks atgauti Klaipėdos uostą. Lietuva buvo pareiškusi pretenzijas į Liepojos uostą. Kai jo negalėjo gauti žvilgsniai nukrypo į Klaipėdą.

„Lietuvą kaip jūrų valstybę po nepriklausomybės atkūrimo kėlė žmonės – idealistai. Jei ne jie nieko nebūtų – nei korporacijos „Jūra“, nei atkurto laivyno, nei Klaipėdos uosto. Nors veikti teko itin sunkiomis sąlygomis. Laikotarpis buvo labai trumpas. Klaipėda į Lietuvą jau nuo 1933 metų ėmė žiūrėti nedraugiškai“, - dėstė V.Rakutis. Jo teigimu, tas trumpas laikotarpis buvo pats geriausias, nes daug intelektualių žmonių rėmė jūros idėją.

Po to sovietmetis. Po karo likę trys tikrieji klaipėdiečiai. Atstatyta Klaipėda, didžiulis laivynas, bet jūrinės tapatybės nebuvo. Kieno tas jūrinis laivynas? Kas tas klaipėdietis be šaknų į miestą prie jūros atvykęs iš įvairių Lietuvos ir Sovietų sąjungos kampelių?

Kokia jūrinės idėjos Klaipėda šiandien?

„Korporacija „Jūra“ taip ir neatkurta. Jūrų skautų nėra. Klaipėda vienas iš labiausiai migruojančių miestų – čia žmonės lyg vėjo pustomos smiltys, nes neturi savo šaknų. Dingsta žvejybos, po to prekybos laivynas...“, - skaudžias tiesa vardino V.Rakutis.

Jo nuomone, Klaipėda yra gera vieta idealistams. Jis tikisi, kad Laivininkų mokykloje steigiama Kadetų mokykla, kūrybinga dvasia ugdomi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai ateityje parodys, kad Klaipėdoje yra idėjų turinčių asmenybių.

V.Rakutis pasigedo Lietuvoje ir Klaipėdoje studentiškų jūrinių organizacijų iš kurių, dabar tarsi ir užsiimant žaidimu, ateityje gali iškilti stiprūs žmonės ir geros komandos. Jis kaip kariškis, istorikas, teigė labiausiai vertinantis komandinį darbą, nes, kaip įrodė istorija, išliko ir įsitvirtino tos idėjos, kurias vystė ir pirmyn stūmė didesnės komandos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jūrinis

Jūrinis  portretas
O kuo mus ieškoti , mes visi čia Klaipėdoje gyvename!!! Programa gera bet be ateities.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių