Padidėjusi tarša Klaipėdoje: institucijoms – nemalonios žinios iš premjero

Padidėjus taršai Klaipėdoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada peržiūrėti aplinkosaugos institucijų funkcijas.

Gyventojus palieka likimo valiai

„Su Aplinkos ministerija turime sėsti ir atlikti aplinkosaugos funkcijų peržiūrą“, – žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.

Jis pareiškė, kad aplinkosaugos sistema „tikrai yra sujaukta“ ir „perdėm biurokratiška“ bei palieka gyventojus likimo valiai.

S. Skvernelis taip pat kritikavo Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas už pasyvumą.

„Jeigu mes turime ministeriją, atsakingą už aplinkosaugą, kitą ministeriją, atsakingą už gyventojų sveikatą, (...) tai iš šitų institucijų turime laukti proaktyvaus darbo, o ne su pasekmėmis kovoti, kai tai įvyksta“, – teigė ministras pirmininkas.

Labiausiai atsakingi aplinkosaugininkai

Vyriausybė pirmadienį tarėsi, kaip reaguoti į gerokai padidėjusią oro taršą uostamiestyje. Centrinės miesto dalies ir Vitės rajono gyventojai praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose dalijosi nuotraukomis, kuriose užfiksuoti nuo suodžių pajuodę paviršiai jų namuose.

Aplinkosaugos sistema „tikrai yra sujaukta“ ir „perdėm biurokratiška“ bei palieka gyventojus likimo valiai.

Premjeras pabrėžė, kad dėl išaugusios taršos atsakingas ir verslas, bet labiausiai – aplinkosaugininkai.

Pasak jo, jau išduodant taršos leidimus pareigūnai turėjo numatyti galimas grėsmes ir įpareigoti krovos įmones imtis aplinkosauginių priemonių.

„Juk suvokiame, kad verslas elgiasi taip, kaip jam leidžia elgtis kontroliuojančios institucijos“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis žadėjo, kad aplinkosaugos sistema ateityje bus efektyvesnė.

„Dabar viena (institucija – BNS) leidimus išduoda, kita kontrolioja, trečia dar kažką daro, tai laboratijos nėra, tai įranga sulūžus. Na, toks tipinis biurokratinis vaizdelis, ir tikrai pasidžiaugti čia kažkuo negalime, bet dabar Vyriausybės uždavinys yra apibendrinti situaciją ir rasti sprendimus, kaip pačią sistemą padaryti efektyvesnę“, – teigė premjeras.

Nuomonės išsiskyrė

Dėl susidariusios situacijos pasitarimą praėjusią savaitę rengė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Po šio pasitarimo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad taršą miesto centre sukelianti birių krovinių krova iš miesto centro prieigų turi būti iškelta.

Ministras pirmininkas tokią galimybę atmeta.

„Pats Klaipėdos miestas kūrėsi aplink jūrų uostą, jis yra labai svarbus mūsų ekonomikai ir miesto ekonomikai, ir šiandien apie iškėlimą turbūt kalbos negali būti, bet apie aplinkosauginių reikalavimų užtikrinimą – tai vienareikšmiškai“, – sakė S. Skvernelis.

„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) teritorija yra arčiausiai miesto centro, bet ilgainiui žada krovą perkelti į pietinę Klaipėdos dalį.

Pašalins per mėnesį?

Klaipėdiečiams skundžiantis didėjančia tarša, KLASCO turi mėnesį, kad parengtų planą, kaip sumažins savo veiklos keliamą poveikį, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

„Daug bendravome su bendruomenėmis, surengėme keletą dešimčių susitikimų, pristatinėjome plėtros planus. Susitikimų metu, ypač iš Vitės bendruomenės, gauti gyventojų nusiskundimai, kad yra problemos su kvapais, triukšmu, dulkėtumu. Kalbėjome su operatoriais, tai yra krovos įmonėmis, ir esame išsakę savo poziciją, kad reikėtų diegti priemones, mažinti poveikį, kuris sklinda iš jų teritorijų ribų, kad gyvenamojoje teritorijoje būtų kaip įmanoma mažesnis poveikis“, – prieš pasitarimą Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Paukštė.

Pasak jo, kalbant konkrečiai apie KLASCO, kraudama krovinius įmonė pradėjo diegti tokias technologijas.

„Viskas prasidėjo nuo vandens patrankų – iš pradžių buvo dvi, dabar keturios, vėliau atsiras dar daugiau. Taip pat jie pradėjo naudoti apipurškimą celiulioze“, – teigė V. Paukštė.

Aplinkosaugos departamentas, anot V. Paukštės, KLASCO yra davęs privalomą nurodymą parengti trumpalaikį ir ilgalaikį veiksmų planą, kuris bus parengtas iki rugsėjo 12 d. ir tuomet – įgyvendintas.

KLASCO, anot jo, pasirengusi geranoriškai dirbti mažinant taršą.

Su kitomis įmonėmis, pasak V. Paukštės, taip pat kalbėta, kaip mažinti kvapų sklaidą ir stiprumą.

Vidmantas Paukštė/ Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Yra patvirtinta „Klaipėdos naftos“ investicinė programa, kur bus investuojama į dar papildomas naujas technologijas, kad būtų sumažintas poveikis. Kalbamės su visomis įmonėmis. Tikslas yra, kad krova vyktų taip, kad minimalus būtų poveikis gyvenamai aplinkai“, – kalbėjo V. Paukštė.

Penktadienį pranešta, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas reikalauja, jog būtų imtasi papildomų priemonių miesto dulkėtumui mažinti ir siūlo drėkinti ir valyti technologinius bei pravažiuojamuosius kelius, taip pat „Vitės“ kvartalo gatves.

„Uosto direkcija neturi tiesioginės funkcijos kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, tačiau šioje situacijoje negalime likti abejingi“, – pranešime cituotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Kaip teigta pranešime, Klaipėdos uostas penktadienį dar kartą išsikvietė KLASCO atstovus ir pareikalavo pateikti papildomų aplinkosauginių priemonių planą.

„Gali būti, kad KLASCO prisidėjo prie bendro miesto taršos fono, kurį paskatino ir sausra. Mūsų žiniomis, oro taršos monitoringo stotelės pastaruoju metu fiksavo užterštumo padidėjimą ne tik prie KLASCO esančiose, o ir kitose miesto teritorijose “, – sako KLASCO vadovas Vytautas Kaunas.

Jis taip pat sako pasiūlęs, kad kompanijos teritorijoje būtų pastatyta stacionari oro taršos matavimo stotelė.

„Savo ruožtu pasiūlėme, kad kompanijos teritorijoje tarp sandėliuojamo krovinio ir gyvenamųjų namų būtų pastatyta aplinkosaugininkų stacionari oro taršos matavimo stotelė, kuri padėtų kontroliuoti oro taršos situaciją ir matyti bendrą vaizdą“, – sako A. Drungilas.

Pasak kompanijos vadovo V. Kauno, ketvirtadienį visas naftos kokso krovinys buvo padengtas ekologiška celiuliozės mišinio danga, kuri eliminuoja krovinio dulkėjimą.

Vadovo teigimu, artimiausiu metu planuojama papildomai įsigyti dar dvi vandens rūko patrankas, kurios visiškai uždengtų krovos zoną, bei prailginti apsaugines sieneles krovos zonoje, kurios sustabdo dulkių judėjimą krovos metu. Pasak kompanijos atstovų, šiuo metu teritorijoje veikia 6 vandens rūko patrankos, kurios krovos metu turi stabdyti dulkių judėjimą bei nusodinti dulkes krovos zonoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tauta

tauta portretas
"(KLASCO) teritorija yra arčiausiai miesto centro, bet ilgainiui žada krovą perkelti į pietinę Klaipėdos dalį" - tai nuo vienos skaudančios galvos numes problemą ant kitos skaudančios galvos - ir tai vadinama "problemos sprendimu" ??? Juokis, pajace, arba verk, bet nuo to vežimas nepajudės iš vietos. Uostas miesto centre ar jo pakraštyje tapo tikra nelaime gyventojams. Uostas turi būti iškeltas toli už miesto, kitaip problema nebus išspręsta niekada. Žmonės kvėpuoja kietosiomis dalelėmis ir tai pasibaigs gyventojų mirtimis. Juk tai reptiloidų strategija.

smarve.banduziai.org

smarve.banduziai.org portretas
smarve.banduziai.org

ddd

ddd portretas
Gerai pasakė premjeras';Klaipėda kūrėsi aplink uostą; Jie išvis turbūt norėtu tą Klaipėdą paversti sandėlių.Melnrage nori sunaikinti,dėl savo giliavandenio,Mat pagal pjemjerą,tai Melnragė prisiartino prie uosto,o ne uostas isiplėtė.Vytės gyventojus engia,kad šie neteke kantrybės patis išsilakstytu.Baisu,kas čia per požiūris į žmogų,versti juos visus iš postų reikia.
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių