Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų

Trečiadienį Smiltynėje ties pietiniu molu biologai į Baltijos jūrą paleido dešimt pasveikusių ir savarankiškai maitintis galinčių ruoniukų. Šiemet Lietuvos jūrų muziejus priglaudė neįprastai daug nusilpusių ir sužalotų ruonių jauniklių. Keturi iš jų dar nespėjo sutvirtėti, užsiauginti pakankamo riebalų sluoksnio, todėl į jūrą sugrįš tik pavasarį.

Pirmą kartą per 28 metus

Ankstyvą pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus specialistai gydė rekordinį skaičių rastų ruonių – net 14.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovės Ninos Puteikienės, nė karto per 28 gyvūnų slaugymo metus muziejaus biologai neprižiūrėjo tiek ruoniukų. Šoktelėjęs skaičius dar kartą patvirtina neigiamą klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai.

Daugiausia ruonių jauniklių į muziejų atgabenta iš Palangos, Smiltynės bei Juodkrantės. Visų jų būklė buvo sunki, jaunikliai svėrė ne daugiau 13 kg ir faktiškai buvo pasmerkti mirčiai.

Kaip teigė Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas, kadangi šiųmetė žiema – trumpa ir šalta, ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta.

"Visi jie – iš Rygos įlankos. Kai ši užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo. Jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki mūsų krantų", – pasakojo A.Grušas.

Vienas ruonių jauniklis sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo nusėta pūlingomis žaizdomis. Gyvūnui teko patirti ne vieną procedūrą. Dabar jis yra visiškai sveikas, tačiau liko žiemoti muziejuje su kitais trimis ruoniukais.

Jaunikliams – žemaitiški vardai

Muziejuje gyvūnai nėra prijaukinami, jie išmoksta savarankiškai maitintis, kad gyvenimas laisvėje netaptų našta.

Paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du – su iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią. Ankstesniais metais paleisti ruoniukai neužsibūdavo Lietuvos pakrantėje – patraukdavo ten, kur didesni gentainių būriai.

Tradiciškai ruoniukams vardai būdavo suteikti pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems A.Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas), Bujus, Lotas.

Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.

A.Grušas galėtų papasakoti daugiau nei šešiasdešimties išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 28 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji jų dalis grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Padvigubino finansavimą

Aplinkos ministerija šiemet padvigubino finansavimą pilkųjų ruonių rebilitacijai ir skyrė 14 tūkst. eurų. Anksčiau suma siekdavo 7 tūkst. eurų.

Pernai pasiektas dar vienas svarbus susitarimas – Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Jis turėtų atsirasti šalia muziejaus, kopose, vietoj jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
Koks grožis..

Vardas

Vardas portretas
Dabar zvejai gales galvas pjaustyt...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių