Jūros šventės bangos užliejo visą uostamiestį

Startavo muge

Oficialiai Jūros šventė startavo penktadienį, pradėjus veikti jūrinei mugei, kurioje pirkėjų netrūko visas tris dienas.

Pasak viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorės Eglės Šulskės, prekyviečių kainos nuo praėjusių metų nesikeitė.

Direktorė džiaugėsi, kad rinkliavos šiemet buvo surinkta daugiau nei pernai, nes ir mugės dalyvių – daugiau.

"Šiais metais buvo prekiaujančių ir latvių bei ukrainiečių. Surinkta 224 tūkst. eurų už prekyviečių nuomos plotus, pernai – 190 tūkst. eurų", – palygino įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovė.

Komunikacijos ir rinkodaros vadovės Živilės Putnienės teigimu, apskritai šiųmetinė šventė praėjo sklandžiai.

"Atrodo, kad taip, kaip planavome. Labai džiugino oras, kuris buvo lyg kažkoks Jūros šventės dėsningumas. Manau, kad šiluma, saulė įkvėpė visus optimizmo. Pilnos gatvės žmonių, atrodė, kad Klaipėda prisipildė gyvybės", – sakė Ž.Putnienė.

Susirinko: šventės metu gatvės buvo sausakimšos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sukūrė šventinę nuotaiką

Vienas įspūdingiausių šventės akcentų – eisena. Šiemet ji startavo J.Janonio gatvėje. Marga pakiliai nusiteikusių žmonių juosta žingsniavo Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Naująja Uosto gatvėmis, per Pilies tiltą ir Pilies gatve iki Kruizinių laivų terminalo.

Eisenoje dalyvavo 14 šalių karinių laivų įgulos, griaudėjo penki kariniai orkestrai: Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, Latvijos NAF jūrų pajėgų, Jos Didenybės Karališkojo Škotijos jūrų laivyno orkestras, JAV karinių jūrų pajėgų laivyno Europos ir Afrikos orkestras bei Danijos jūrų pajėgų apsaugos orkestras.

Į Jūros šventės eiseną registravosi pusšimtis organizacijų, kurios varžėsi tarpusavyje muzikiniais akcentais, išskirtinėmis idėjomis ir dalyvių gausa.

Vidutinis kiekvienos eisenoje dalyvaujančios organizacijos dalyvių skaičius turėjo būti apie 100 žmonių, tačiau keturios įmonės save reprezentavo maždaug 250 asmenų rikiuotėmis, o viena nustebino dalyvių gausa – į eitynes rikiavosi net 750 įmonės darbuotojų.

Visi dalyviai žiūrovams prisistatė stulbinamai išradingai. Už Pilies tilto įrengtoje pakyloje juos pasitiko garbingi svečiai, atvykę iš užsienio šalių pasveikinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų su jubiliejumi.

Kultūros: šventėje dalyvavo ne vien lietuviai, bet ir pasipuošę svečiai iš kitų šalių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bandė sustabdyti eiseną

Tačiau būtent eisenos metu įvyko incidentas. Šventinę koloną mėgino sustabdyti vyras, vilkintis kamufliažinę aprangą su Rusijos ginkluotųjų pajėgų emblemomis.

Šį vyriškį pastebėję policijos pareigūnai paprašė netrukdyti, tačiau jis nepakluso.

"Asmuo padarė pažeidimą, nes trikdė viešąją tvarką ir rimtį, trukdė viešam renginiui ir priešinosi policijos pareigūnams, kurie bandė jį patraukti, kad jis eisenai netrukdytų. Jis buvo atgabentas pas mus į komisariatą, apklaustas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo", –  teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Nerimą eisenos dalyviams kėlė tai, kad vyras vilki uniformą būtent su Rusijos emblemomis.

"Emblemos, kurios buvo prisiūtos ant uniformos, pirminiais duomenimis, buvo rusų kalba. Policijos pareigūnai, tirdami įvykio aplinkybes, išsiaiškins, kokio tai pobūdžio emblemos ar ženklai", – nurodė A.Grauslienė.

1988 m. gimusį vyrą uostamiesčio pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę.

Pasistengė: šventinėje eisenoje dalyvavo daugybė klaipėdiečių, o viena įmonė nustebino dalyvių gausa – ėjo net 750 įmonės darbuotojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atvyko ir šalies Prezidentas

Pagerbiant žuvusiuosius jūroje, į Baltijos jūrą buvo nuleisti vainikai iš karo laivo "Jotvingis". Šioje kasmetėje ceremonijoje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Tai viena seniausių Jūros šventės tradicijų, kuria ne tik pagerbiami žuvusieji jūroje, bet ir tie, kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami šalies jūreivystės istoriją.

Šį kartą koloną, kuri plaukė į pagerbimo vietą, sudarė 24 laivai – iš jų 11 mažųjų laivų asociacijos "Pajūrio laivai", 13 didžiųjų laivų, plukdžiusių svečius, kapitonus, kadetus.

Koloną vedė Karinių jūrų pajėgų laivas "Jotvingis", už jo rikiavosi pasieniečių laivas "Aleksandras Barauskas", du jūriniai vilkikai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivai – "Lotas", "Naras" ir locmaninis kateris "Smiltė", Klaipėdos universiteto mokomasis burlaivis "Brabander".

Kaip ir įprastai, visus norinčiuosius dalyvauti šioje akcijoje šeštadienio rytą plukdė mažųjų laivų asociacija "Pajūrio laivai".

Šalies vadovas su pirmąja ponia vėliau stebėjo karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo jūroje ceremoniją, skirtą Karinių jūrų pajėgų 30-mečiui paminėti.

Spalvos: tarp persirengėlių buvo undinėlių ir kitų jūrinių personažų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Netrūko jūrinių akcentų

Kadangi per Jūros šventę buvo minimas ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų 30-metis, prie Kruizinių laivų terminalo atplaukė NATO laivų. Juose apsilankyti buvo galima sekmadienį.

Tie, kurie šventę norėjo praleisti ramiau, rinkosi skverelyje šalia burlaivio "Meridianas", kur skautai mokė mazgų rišimo, apyrankių pynimo, laivelių lankstymo.

Taip pat buvo galimybė tiesiogiai pabendrauti su jūrų kapitonais ir veteranais, pasižiūrėti 3D filmų apie jūrines specialybes.

Daugelis rinkosi ir pramogų atrakcionus. Nors vienus išgąsdino apsilankymas siaubo kambaryje, kitiems norėjosi dar daugiau ekstremalumo, tad jie, nepaisydami ne tik baimės, bet ir gana didelių kainų, išbandė didžiuosius atrakcionus. Jų kainos siekė nuo 8 iki 15 eurų žmogui.

Priešpilio gatvėje, einant link Kruizinių laivų terminalo, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ypač sudomino mažuosius smalsuolius. Daugelis ramiai nepraėjo pro šalį neišbandęs dūmų kameros, vandens purškimo iš žarnos ar neįsėdęs į gelbėtojų tarnybinę mašiną.

Kruizinių laivų terminale susirinkusieji galėjo mėgautis tiek trumpu poilsiu, tiek skaniu maistu, nes būtent čia buvo nemažai lauko kavinių ir suoliukų.

Šioje erdvėje taip pat vyko ir Lietuvos muzikos atlikėjų – Monikos Liu, Jessica Shy ir Justino Jaručio pasirodymai, tad ypač penktadienio ir šeštadienio vakarais kelias iki Kruizinių laivų terminalo buvo sausakimšas.

Pirmą kartą šventės istorijoje vyko muzikinės orkestrų dvikovos. Pasižiūrėti šio šou atskubėjo per tūkstantį dalyvių, kurie stebėjosi nepaprastu reginiu ir nuolatos plojo.

Dvikovoje dalyvavo Jos Didenybės Karališkojo Škotijos jūrų laivyno orkestras ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų laivyno Europos ir Afrikos orkestras.

Netrūko ir tradicinių renginių, štai Drakonų rungtynės šiemet vyko jau 12-ąjį kartą.

Popietę piliavietėje šventės dalyviai turėjo galimybę trumpam nusikelti į viduramžius ir dalyvauti riterių turnyre, išbandyti rankų taiklumą šaudant iš lankų į taikinius, įsigyti kalvių gamintų papuošalų, susipažinti su tuomečiais ginklais – kalavijais.

Tris šventės vakarus žmonės plūdo prie Jono kalnelio pasigrožėti didžiausiu Lietuvoje šokančių fontanų šou "Vandens miestas".

Pirmąjį vakarą atvyko per kelis šimtus klaipėdiečių ir miesto svečių. Neradę vietų kur atsisėsti, sėdosi ant žolės, o kai kurie, belaukdami pasirodymo užtraukė lietuvių liaudies dainas.

Fontanų šou truko per 20 min. Susirinkusieji aikčiojo, matydami spalvotus efektus bei vaizdus, kuriuos sukūrė vanduo.

Varžėsi: "Drakonų" lenktynės Dangės upėje šiemet vyko jau 12-ąjį kartą. Nugalėtojai buvo apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taure. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vietoje fejerverkų – daina

Atsižvelgus į karo situaciją Ukrainoje bei į uostamiestį atvykusius pabėgėlius, nutarta atsisakyti šventinio fejerverko. Tačiau efekto buvo siekiama kitu būdu – emocijomis ir dainomis.

Šeštadienį, vidurnaktį, visoje Klaipėdoje suskambėjo neoficialus Klaipėdos himnas – grupės "Studija" daina "Dabartis".

Pasididžiavimas savo miestu širdyje plakė pačiu karščiausiu, banguojančiu ritmu.

Daina skambėjo visose koncertinėse aikštelėse, o Kruizinių laivų terminale J.Jarutis ją atliko gyvai.

Dainą nuoširdžiai traukė tūkstančiai klaipėdiečių, o kai kurie sujaudinti nubraukė ašarą.

"Manau, kad tas akcentas buvo neeilinis, netradicinis. Tai buvo daina, kuri suvienijo ne tik klaipėdiečius, bet ir visą Lietuvą Klaipėdoje. Jausmas buvo išskirtinai mielas, šiltas, galingas. Pasididžiavimas savo miestu širdyje plakė pačiu karščiausiu, banguojančiu ritmu. Ta daina suvienijo visą Lietuvą, tuo pat metu atiduodama pagarbą Klaipėdai kaip seniausiam Lietuvos miestui", – kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Meras džiaugėsi, kad Jūros šventė praėjo sklandžiai, o minia buvo išties pakilios nuotaikos.

"Labai džiaugiuosi, kad Jūros šventė buvo labai ryški, banguojanti, spalvinga. Tai buvo uvertiūra į tikrąjį miesto gimtadienį, kurį švęsime rugpjūčio 1-ąją. Nudžiugino neįtikėtina gausa žmonių. Žmonės pasiilgę švenčių. Šūkis "Banguok laisvai" labai gerai atspindėjo tą dvasią. Nudžiugino ir tai, kad šventę papuošė karinių orkestrų spalvingumas, jų marširavimas per miestą. Šiųmetinė šventinė eisena buvo kaip niekada banguojanti ir muzikali. Reikėtų pasidžiaugti, kad minia Klaipėdoje buvo geranoriška, optimistiška, nekelianti nejaukumo, agresijos ar kitų neigiamų emocijų. Neeilinis, geras, šiltas savaitgalis", – pridūrė meras.

Staigmenos: prie Biržos tilto viduryje gatvės pasirodymus praeiviams rengė auksinis žmogus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Linkėjo saulėtų dienų

Šiemet Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos švenčia diplomatinių santykių šimtmetį. Ta proga uostamiesčio Jūros šventėje dalyvavo iš Amerikos atvykusi muzikinė vaikinų grupė "Freedom’s Boombox".

Ją atlydėjo JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S.Gilchristas, kuriam Klaipėda – ne svetima.

Robertas S.Gilchristas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Klaipėdoje lankiausi jau daugybę kartų, o Jūros šventėje buvau ir praėjusiais metais. Tąkart ji buvo kitokia dėl pandemijos. Gerai, kad jos nebėra. Nuostabu, kokia šiemet yra gausybė žmonių ir kiek daug visko vyksta. Be to, pernai neturėjome jokių muzikinių grupių, o šiemet turime karinių jūrų pajėgų orkestrus iš Europos ir Afrikos. Taigi praėję metai buvo geri, bet šie – puikūs", – teigė R.S.Gilchristas.

Ambasadorius pasakojo, jog panašūs festivaliai bei šventės kai kuriuose Amerikos miestuose, pavyzdžiui, Naujajame Orleane vyksta beveik kiekvieną savaitgalį.

Smagumas: susirinkusiuosius pakerėjo pirmą kartą šventėje vykusios muzikinės orkestrų dvikovos, pasirodymų metu nuolat aidėjo plojimai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paklaustas, ar atvykęs į Lietuvą nejaučia įtampos, ar neapėmė slogi nuotaika dėl netoli mūsų vykstančio karo Ukrainoje ir grėsmių mūsų šaliai, R.S.Gilchristas atsakė, kad yra visiškai ramus dėl Lietuvos, o Ukrainai stengiamasi padėti kaip tik įmanoma.

"Nejaučiu įtampos, nes žinau, kad Lietuva yra NATO. Kaip Amerikos ambasadorius žinau, ką reiškia NATO. Tai reiškia, kad JAV ir NATO sąjungininkai gins kiekvieną NATO valstybę narę, kiekvieną jos colį. Mes visi stengiamės paremti Ukrainą. Taip pat ieškome būdų, kaip galėtume toliau didinti savo buvimą Lietuvoje, didinti pajėgumus. Klaipėdoje jau lankėsi kai kurie amerikiečių kariniai laivai, jų atplauks ir daugiau. Jų labai daug ir Baltijos jūroje", – pabrėžė ambasadorius.

Gimtadienio linkėjimai Klaipėdai – kad būtų daugiau saulėtų gražių dienų ir dar gražesnės muzikos.

R.S.Gilchristas teigė, kad Amerika niekada nepamiršo Lietuvos ir to, kas jai nutiko dar būnant Sovietų Sąjungoje.

"Mūsų santykiai labai artimi, pagrįsti įsipareigojimu demokratijai, žmogaus teisėms ir nepriklausomybės suverenumui Rytų Europoje", – nurodė ambasadorius.

Jis taip pat pasveikino Klaipėdą su 770-uoju gimtadieniu.

"Gimtadienio linkėjimai Klaipėdai – kad būtų daugiau saulėtų gražių dienų ir dar gražesnės muzikos. Galbūt Klaipėda yra Lietuvos muzikos sostinė. Manau, kad tai – nuostabus miestas. Taip pat linkiu, kad nebūtų pandemijos, būtų taika Ukrainoje, į uostamiestį sugrįžtų daugiau turistų. Bet, iš esmės, manau, kad Klaipėda yra tikrai puiki vieta tokia, kokia yra", – džiaugėsi R.S.Gilchristas.

Svarbiausi: tradicinės šventės metu didžiausios pagarbos sulaukia mūsų jūrininkai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gavo vieną pranešimą

Šiemet didžiausia metų fiesta mieste praėjo palyginti ramiai. Didelių incidentų ar nelaimingų atsitikimų nepasitaikė.

"Šventės metu buvo gautas vienas pranešimas apie pasimetusį vaiką, bet jis rastas ir perduotas artimiesiems. Alkoholiu apsinuodijusių nepilnamečių asmenų neužfiksuota. Kišenvagysčių atvejų taip pat neužfiksuota, bet tokio pobūdžio pranešimų paprastai sulaukiama pasibaigus renginiams – žmonės grįžta namo ir po kurio laiko pastebi, jog dingo piniginė, telefonas, asmens dokumentas ar kiti daiktai, ir kreipiasi į policiją", – nurodė Klaipėdos apskrities policijos atstovė A.Grauslienė.

Vis dėlto, sprendžiant iš savaitgalio įvykių suvestinių, neapsieita be konfliktų, kuriuos neblaivūs asmenys sprendė kumščiais.