Jūros pakrantė Neringoje liks netvarkyta

Įvardijo reikalavimų neatitikimą

Įprasta, kad ginčai vykstant viešųjų pirkimų konkursams pagal Klaipėdos uosto pavyzdį dažniausiai kyla dėl didelės, milijoninės vertės objektų.

Kuršių nerijos pavyzdys rodo, kad ginčytis galima ir dėl santykinai nedidelės vertės darbų konkursų.

Šių metų pradžioje Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija buvo paskelbusi konkursą dėl Baltijos jūros krantų tvarkymo Kuršių nerijoje. Dar kovo 29-ąją buvo paskelbtas preliminarus konkurso laimėtojas – bendrovė „Enila“ iš Platelių, Plungės rajono.

Antroje preliminarios eilės vietoje likusi bendrovė „Raguvilė“ iš Kretingos konkursą apskundė.

Ji traktavo, kad bendrovės „Enila“ pasiūlymas neatitikęs viešojo pirkimo reikalavimų ir turėjo būti atmestas. Kai jos prašymas nebuvo įvykdytas, „Raguvilė“ kreipėsi į teismą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos konkurso.

Pats teismo procesas dėl viešojo pirkimo dar neįvyko.

Asociatyvi nuotr. Redakcijos archyvo nuotr.

Audrų padarinių šalinimas

Paraleliai buvo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir viešąjį pirkimo konkursą sustabdyti.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi sustabdė viešąjį pirkimo konkursą, uždraudė sudaryti sutartį su bendrove „Enila“, o jei ji sudaryta, nurodė sustabdyti.

Įprasta, kad tokie kategoriški sprendimai viešojo pirkimo bylose priimami tais atvejais, kai viešojo pirkimo medžiagoje iš tiesų yra kokių nors rimtesnių teisinių kabliukų.

Kitaip tariant, teismas įšaldė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skelbtą konkursą dėl pajūrio juostos krantų tvarkymo.

Nepadėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos argumentas, kad iki turistinio sezono pradžios turi būti sutvarkytos visos pajūrio teritorijos – atstatyta audrų suniokota infrastruktūra ir nuplautas kopagūbrio šlaitas.

Teismas atmetė ir tokį teiginį, kad sustabdžius pirkimo procedūrą gali būti prarasti iš ES paramos pajūrio krantams tvarkyti skirti pinigai.

Yra ne viena istorija, kai, įsivėlus į teismus, teiginiai, kad prapuls ES pinigai, nėra rimtas argumentas. Galima prisiminti istoriją su įšaldyta 40 mln. ES parama Lietuvos kariuomenei, kuri norėjo statyti gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivą. Įsivėlus į teismus, kur ginčai tęsėsi kelerius metus, laivui numatyti pinigai jų pabaigos taip ir nesulaukė.

Yra ne viena istorija, kai, įsivėlus į teismus, teiginiai, kad prapuls ES pinigai, nėra rimtas argumentas.

Teismo iškeltos abejonės

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palaikė ir Lietuvos apeliacinis teismas. Jis „Raguvilės“ prašymą sustabdyti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skelbtą konkursą dėl pajūrio juostos krantų tvarkymo kvalifikavo kaip teisėtą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija teismui aiškino, kad Lietuvos valstybė Kuršių neriją laiko išskirtine gamtos ir žmogaus sukurta saugotina teritorija, kuriai nustatyta ypatinga apsauga.

Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jų vertinimu, pažeidžia viešąjį interesą, kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, daro žalą gamtai.

Šiuos argumentus Lietuvos apeliacinis teismas laikė kaip neturinčius teisinės reikšmės sprendžiant konkretų ginčą dėl viešojo pirkimo konkurso. Jei keliamas viešasis interesas dėl galimos žalos ar neigiamos įtakos žmonių gerovei, ta žala turinti būti aiškiai pagrįsta ir vertintina.

Viešojo pirkimo ginčuose ir bylose, teismo teigimu, pirmenybė turinti būti teikiama viešajam interesui, kuris susijęs su viešojo pirkimo procedūrų vykdymo skaidrumu.

Teismas suabejojo, ar taip svarbu buvę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai atlikti krantų tvarkymo darbus iki turistinio sezono pradžios, jei konkursą ji buvo paskelbusi tik šių metų kovą, o sutarties vykdymo trukmę numatė 8 mėnesius.

Ši byla dar nėra baigta, ji tik pradeda suktis teismuose. Galbūt ji pajudės gana greitai? Galbūt dar šiemet iki naujų audrų sezono bus sutvarkyti 2023–2024 m. audros sezono padariniai?