Jūrinės kultūros supratimas Lenkijoje ir Lietuvoje

Lenkija, kitaip nei Lietuva, vystydama savo jūrų uostus dėmesį skiria ir jūrinės kultūros plėtojimui.

Jūrinės kultūros vieta

Nustebino žinia, kad Lenkijos Kolobžego jūrų uosto administracija savo lėšomis planuoja statyti trijų aukštų modernų okeanariumą, kuris pritrauktų turistus ir taptų šio miesto jūrinės aplinkos tyrimų centru.

Naujas objektas būtų statomas Kolobžego jūrų uostui priklausančioje vadinamojoje Druskos saloje. Šio uosto vadovas pabrėžė, jog siekiama išnaudoti Druskos salą taip, kad pats Kolobžego uostas taptų ne tik patrauklesniu, bet ir praturtintų miestą, regioną kažkuo išskirtiniu.

Jau ir dabar Kolobžegas yra išskirtinis miestas Baltijos jūros pakrantėje. Prie jo yra dar 1666 m. statytas, 1945 ir 2001 m. restauruotas senas įspūdingas Baltijos jūros švyturys. 1881 m. buvo nutiestas tiltas-promenada į jūrą, kuris 1971 m. restauruotas ir dabar yra 220 m ilgio.

Šiame Lenkijos uostamiestyje, kuris dar IX amžiuje įkurtas kaip tvirtovė, veikia prekybos ir žvejybos uostai, yra jūreivystės mokyklos kompleksas, jūrų žvejybos mokslinių tyrimų institutas.

Per 46 tūkst. gyventojų turintis Kolobžego miestas yra vienas iš svarbesnių Lenkijos jūrinės kultūros centrų.

Perspektyva: Kolobžego uosto administracija planuoja statyti akvariumą, skirtą savo miestui ir turistams. / „PortalMorski.pl“ nuotr.

Neturime jūrinių tradicijų

Lietuvoje jūrinės kultūros centru turėtų būti vienintelis mūsų šalies jūrų uostas Klaipėda. Realiai taip nėra. Todėl nenuostabu, kad į Lietuvos jūrinės kultūros centro vietą pretenduoja Šventosios uostas.

Bent jau tokią misiją jam numato Lietuvos Respublikos Seimas. Šventosios jūrų uosto įstatymo keitimo rašte aiškinama, kad „Lietuva neturi gilių jūrinių tradicijų. Šią situaciją nulėmė istorinės aplinkybės, apribojusios Lietuvos galimybes naudotis Baltijos jūra.“

Toliau tikinama, kad labai svarbu kurti valstybės jūrines tradicijas, prie kurių galėtų prisidėti tiek suaugusiųjų, tiek vaikų neformalusis švietimas jūrine tematika. Todėl galėtų būti išnaudojamas Šventosios uosto potencialas – tai galėtų ženkliai prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio formavimo.

Tai lyg ir reikštų, kad Lietuvos valdžia Šventosios uostui tarsi suteiktų misiją, kokią Lenkijos valdžia yra numačiusi Kolobžege. Šiame Lenkijos uoste nėra itin vystoma  jūrinė veikla – krova ir žvejyba, bet yra jūrinė kultūrinė aplinka su perspektyvomis ją dar gerinti. Nenuostabu, kad Kolobžege tarp svarbiausių miesto veiklų yra ir turizmas.

Uostui kultūra nesvarbi

Visada atrodė, kad Lietuvos jūrinės kultūros centru turėtų tapti Klaipėda, tačiau, žvelgiant į šios dienos realybę ir ateities projektus, dėl to kyla abejonių.

Realybė tokia, kad didžiulius pinigus generuojanti Klaipėdos jūrų uosto administracija, kitaip nei jos analogas Kolobžege, beveik neskiria dėmesio jūrinei kultūrai. Klaipėdos mieste nėra nė vieno jūrinės kultūros objekto, kuris būtų įrengtas už jūrų uosto administracijos ar privačių uosto kompanijų pinigus.

Klaipėdos jūrų uosto administracija, kitaip nei jos analogas Kolobžege, beveik neskiria dėmesio jūrinei kultūrai.

Geriausias pavyzdys yra apie 20 metų besitęsiantis Klaipėdos jūrų uosto administracijos pažadas mainais už gautą teritoriją iš miesto įrengti pramoginių laivų prieplauką su vaikų buriavimo mokykla.

Klaipėdai būtų didžiulė gėda, jei Šventosios uostas, kur valdžia, matyt, bus priversta skirti pinigų molams įrengti, turės vaikų buriavimo mokyklą anksčiau nei Klaipėda.

Lenkijos jūrinės kultūros mieste Kolobžege yra ir buriuotojų krantinės, ir vaikų buriavimo mokykla.

Ten yra ir senų laivų krantinė. Tarp jų puikuojasi senovinis medinis laivas „Kolobrzeg“. O Klaipėdoje gal jau 10 metų kalbama apie istorinių laivų krantinę miesto širdies – piliavietės komplekse. Vienas kitas senovinis laivas Klaipėdoje kol kas dar yra, tačiau jiems laikyti specialios krantinės taip ir nesugebama sutvarkyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

realiai

realiai portretas
Lietuvoje niekada ir nebuvo jūrinės kultūros, sovietmečiu buvo atsiradę jos požymių bei galingas žvejybos, transporto laivynas kurį sovietai nemokamai paliko Lietuvai, bet patriotai jį supjaustė ir pridavė į metalo laužą. Lietuviui jūra - didelė bala, prie kurios vasarą galima pasivolioti ant šilto smėlio ir įsibridus nusilengvinti.

Jūrinė kultūra

Jūrinė kultūra portretas
kaip ir Lietuva - jūrinė valstybė, yra žuvusi. Vietoje šių sampratų yra tik šalis, miestas prie jūros Todėl nėra ko apie tą net šnekėt..Tuo labjau kad greitu laiku nei uostas nei jūra mums nepriklausys - bus pasigrobta užsienio ir vietinio banditų sindikato

jūrinės grobikų trdicijos

jūrinės grobikų trdicijos portretas
memelis ir dancingas turi bendro du dalykus - jūrą ir okupaciją. Dancingą okupavo lenkai, memelį lietuviai. Tokios ir jūrinės tradicijos.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

  • Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
    Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms

    Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...

Daugiau straipsnių