- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jubiliejinės Jūros šventės atidaryme – 13-oji „Dangės flotilė“
-
Jubiliejinės Jūros šventės atidaryme – 13-oji „Dangės flotilė“
-
Jubiliejinės Jūros šventės atidaryme – 13-oji „Dangės flotilė“
-
Jubiliejinės Jūros šventės atidaryme – 13-oji „Dangės flotilė“
-
Jubiliejinės Jūros šventės atidaryme – 13-oji „Dangės flotilė“
-
Jubiliejinės Jūros šventės atidaryme – 13-oji „Dangės flotilė“
Vandens vartus į 90-ąją Jūros šventę atvers 13-asis Tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Šis išskirtinis, vienintelis toks visoje Lietuvoje laivų paradas jau yra tapęs neatsiejama Jūros šventės dalimi, reprezentuojančia jūrinę kultūrą ir tradicijas, supažindinančia miestiečius ir svečius su istoriniais laivais: kurėnais, venterinėmis valtimis, vikingų laivais, istorinėmis jachtomis, kitomis burvaltėmis.
Šiemet flotilėje bus pristatyti net trys Lietuvos medinio burinio laivyno naujokai: turginė burvaltė, venterinė valtis „Skautas“ ir Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vikingų knaro tipo prekybinė pakrančių burvaltė. Ji yra pastatyta pagal IX–XII a. vikingų laivo pavyzdį. Pasinaudojus kolegų iš Vikingų laivų muziejaus Roskildėje patarimais ir suteiktais brėžiniais, žinomas laivadirbys Simas Knapkis pastatė lietuvišką repliką. Statybai naudota ąžuolo ir pušies mediena. Laivas – 14 m ilgio, jo plotis – 3 m, grimzlė – iki 1 m, burių plotas – 45 kv. m, burvaltė vidutiniškai gali plaukti 4–5 mazgų greičiu.
Turginė burvaltė – jau trečias Lauryno Juodeškos laivas flotilėje. Turgine, dar kitaip vadinama daržovine, burvalte buvo gabenamos į turgų daržovės. Prekyba dažnai vykdavo tiesiai iš laivo. Turginė valtis savo konstrukcija ir dydžiu labai panaši į kurėnus.
Šiemet Baltijos jūrų skautai parade dalyvaus jau su savo laivu – venterine valtimi „Skautas“, anksčiau jie dirbdavo tik kitų laivų įgulose. Skautams venterinę valtį surentė šilutiškis Rokas Radzvilavičius.
Visų trijų naujųjų burlaivių edukacinėse krikštynose šventės svečiai galės dalyvauti liepos 27 d. (šeštadienį) Buriuotojų krantinėje, šalia „Žvejo“ paminklo. Laivus čia krikštys folkloro grupė „Žvejytės“. Šis kolektyvas iš Drevernos atlieka ir Mažosios Lietuvos regiono muzikinį folklorą šišioniškių tarme.
„Didžiuojamės, kad kasmet medinis burinis laivynas vis auga, laivai tarsi svečiai iš praeities, praskleisdami atminties klodus, kirsdami simbolinę ribą – pakeltą Pilies tiltą – sveikina miestą su Jūros švente. Susibūrusi buriavimo entuziastų grupė, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija neleidžia istorijai numirti“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Organizatorių nuotr.
Be naujų laivų, parade dalyvaus kurėnai „Kuršis“, „Germanika“, „SÜD.1“, vytinės „Jūratė“, „Vytautas Didysis“, sielininkų valtis „Vytis“, venterinės valtys „Rusnietė“, „Juoda meška“, Kintų ungurinė valtis „Ylė“, vikinginio tipo laivas „Biesos“, burvaltė „Kėdainietis“, istorinė jachta-Šiaurės šalių folkbotas „Ellida“, reisinė „Dreverna“.
„Laivams šiemet skiriamas ypatingas dėmesys, kaip ir anuomet, 1934-aisiais metais, – sakė Jūros šventės atidarymo režisierė Rūta Bunikytė. – Pirmosios Jūros šventės programoje medinių burvalčių varžybos – kurėnų regata nuo Kurhauzo iki Kopgalio – buvo vienas pagrindinių masinės šventės akcentų. Keturiasdešimt burvalčių iš skirtingų Kuršių marių gyvenviečių varžėsi mariose, o nuo garlaivio „Vilnius“ denio regatą stebėjo prezidentas Antanas Smetona su palyda. Tuometinės Jūros dienos renginių aprašymuose žvejų regata išskirta kaip vienas pagrindinių marinistinės šventės akcentų.“
Laivus Klaipėdoje pasitiks Tautinių instrumentų orkestro „Trimitatis“ ir folkloro grupės „Vakarinė“ atliekamos liaudies dainos bei instrumentiniai kūriniai. Skambės tiek Pamario krašto, tiek ir kitų Lietuvos regionų liaudies dainos bei kompozitorių sukurtos kompozicijos. Krantinėje prie „Žvejo“ paminklo vyks naktišokiai, šeštadienį, liepos 27 d., pažinimo erdvėje „Sustok, juodas laiveli“ laukia popietė ir viktorina „Pasiutusiai įdomi medinio Kuršių marių laivyno istorija“ su žurnalistu, kraštotyrininku Denisu Nikitenka, o sutemus – naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų.
„Dangės flotilė“ paliks Klaipėdą tylų sekmadienio rytą – 9 val. bus pakeltas Pilies tiltas.
Organizatorių nuotr.
Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ programa
„Į jūrą, visa Lietuva!“
Liepos 26–28 d.
Renginys – nemokamas
Liepos 26 d. (penktadienis)
Kuršių marios, kruizinių laivų terminalas, marios.
19.30 val. Jūros šventės atidarymo renginys. „Dangės flotilės“ pristatymas renginio metu Kruizinių laivų terminale. Rengiama kartu su VšĮ „Klaipėdos šventės“. Režisierė – Rūta Bunikytė.
20.30 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ sutiktuvės Dangėje „Burinis laivynas sveikina Klaipėdą!“. Pilies tilto kėlimas.
21 val. Tautinių instrumentų orkestro „Trimitatis“ ir folkloro grupės „Vakarinė“ koncertas. Naktišokiai. Dangės krantinė prie „Žvejo“ paminklo.
22 val. Tradicinio medinio burinio laivyno lankymas. Dangės krantinė prie „Žvejo“ paminklo.
Liepos 27 d. (šeštadienis)
Dangės upė, prie biržos tilto, „Žvejo“ skulptūros.
16–17 val. Individualūs turai laivuose.
16 val. Naujų burvalčių krikštynų ceremonija su folkloro grupe „Žvejytės“ iš Drevernos, vadovė – Virginija Asnauskienė.
16.20 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas. Regatos „Burpilis“ apdovanojimai.
17–20 val. Pažinimo erdvė „Sustok, juodas laiveli“.
Popietė ir viktorina „Pasiutusiai įdomi medinio Kuršių marių laivyno istorija“ su žurnalistu, kraštotyrininku Denisu Nikitenka.
Kūrybinės dirbtuvės „Po jūras, mareles“ su Lietuvos jūrų muziejaus edukatoriais.
Patyriminės veiklos „Ant ir šalia vandens“ su Baltijos jūrų skautų komanda.
23 val. Naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų.
Liepos 28 d. (sekmadienis)
9 val. Tradicinių istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ laivų išlydėtuvės. Pilies tilto kėlimas.
Renginį organizuoja Lietuvos jūrų muziejus, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos rajono meras: situacija tikrai pagerėjo
Praėjusią savaitę Vakarų Lietuvos upėse pakilus vandens lygiui, ekstremalią situaciją dalyje seniūnijų paskelbusioje Kretingoje situacija stabilizavosi, sako rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Kretingos rajone ekstremali situacija neatšaukiama: laukiama, kaip keisis orai1
Kretingos rajono savivaldybėje vandens lygis toliau slūgsta, tačiau ekstremali situacija neatšaukiama. ...
-
Uostamiestyje – išgąstis: apakino ryškaus žaibo smūgis, greitai pasigirdo ir griaustinis1
Šeštadienį vakare klaipėdiečiai ir aplinkinių gyvenviečių pajuto retą gamtos reiškinį – matė be galo ryškų žaibą ir labai greitai išgirdo smarkų griaustinį. Daugelis pajūrio gyventojų suskubo dalintis ...
-
Jūra pridarė nuostolių paplūdimiams1
Iš penktadienio į šeštadienį pajūryje siautėjusi audra padarė nuostolių ir Melnragės paplūdimio infrastruktūrai. Medinė apžvalgos aikštelė po šios nakties liko kaboti ore, ją laiko tik dvi medinės atramos. ...
-
Audra Klaipėdoje: ugniagesiams naktis buvo labai darbinga
Penktadienį vakare pradėjusi siautėti audra naktį didesnės žalos Klaipėdoje nepridarė. Ugniagesiams ši naktis buvo labai darbinga, bet didžioji dalis iškvietimų atsklido iš atokiau nuo Klaipėdos esančių miestų ir rajonų viet...
-
Dešimt svarbiausių darbų Palangoje 2024 metais29
Palangos meras Šarūnas Vaitkus feisbuke pasidalijo informacija apie dešimt svarbiausių darbų Palangoje 2024 metais. ...
-
Kretingos rajone vandens lygis slūgsta1
Dalyje upių Vakarų Lietuvoje vandens lygis vis dar lieka stichinis, bet Kretingos rajone vanduo slūgsta, sudėtingiausia situacija – vienoje sodininkų bendrijoje, sako Kretingos savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. ...
-
Dėl stipraus vėjo Klaipėdos uoste ribojama laivyba
Dėl stipraus vėjo Klaipėdos uoste penktadienį nuo 19 val. ribojama laivyba. ...
-
Lietuvoje – audra: gyventojai praneša apie perkūniją su žaibais, pūgą5
Lietuvoje pranešama apie prasidėjusią audrą, tautiečiai fiksuoja smarkaus sniego vaizdus ir net žaibus. Audra pirmiausia prasidėjo Vakarų Lietuvoje. ...
-
Geros žinios uostamiesčio senjorams: sulaukus 100 metų – 700 eurų išmoka5
Nuo šių metų kiekvienas Klaipėdos miesto gyventojas, sulaukęs 100 metų, gaus papildomą piniginę išmoką. ...