Nevaldomas noras viešumoje dalintis asmeninio gyvenimo detalėmis - liga?

Niekada nereikia karščiuotis

G.Navaitis atkreipė dėmesį, kad skaudžias asmeninio gyvenimo patirtis paviešinę žmonės realios pagalbos nesulauks. Įvairūs komentarai gali juos priversti neadekvačiai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų.

"Nereikia skubėti dalytis intymiomis gyvenimo detalėmis internete. Pirmiausia pagalvokite, ar tikrai to norite. Palaukite dieną, tai nieko nepakeis. Jei norite vis tiek tą padaryti, tada pirmyn.

Kartais pagalvojus paaiškėja, kas blogo gali nutikti. Niekada nereikia karščiuotis", – tvirtino psichologas-psichoterapeutas.

G.Navaitis asmeninio gyvenimo viešinimą internete prilygino bandymui išsakyti savo vargus paskambinus nepažįstamam žmogui.

"Gal kartais atsiliepęs asmuo ir sutiks išklausyti, bet didesnė tikimybė, kad jis pasakys: kokia beprotė čia skambino? Taip į viešinamas intymias detales reaguoja ir 99 proc. interneto vartotojų. Tačiau jie nieko nerašys", – aiškino psichologas-psichoterapeutas.

Pasak jo, reikia nepamiršti, kad dauguma atsiliepiančiųjų nėra geranoriški. Užtenka paskaityti straipsnių, kur viešinamas žymių žmonių gyvenimas, komentarus.

"Tą ir siūlyčiau padaryti prieš viešinant savo intymias detales. Pamatysite, kad dauguma į jas reaguoja piktdžiugiškai. Jei norite, kad prie problemų prisidėtų ir purvo pliūpsnis, tada skelbkite", – dėstė G.Navaitis.

Viešumoje – kaip gatvėje

Asociacijos "Langas į ateitį", kuri yra viena iš projekto "Saugesnis internetas" vykdytojų Lietuvoje, direktorė Loreta Križinauskienė pasakojo, kad Lietuvos interneto vartotojai nėra tie, kurie įvertina grėsmes, su kuriomis gali susidurti internete. Tą parodė pernai atliktas "Eurobarometro" tyrimas.

"Šiandien mes daug dėmesio skiriame mokyklos bendruomenei aiškindami, kaip elgtis internete. Juo Lietuvoje naudojasi apie 70 proc. gyventojų, bet ne visi supranta apie pavojus", – pabrėžė direktorė.

Pasak L.Križinauskienės, internete žmonės turi elgtis taip pat, kaip gatvėje – pagal tam tikras taisykles. Pirmiausia – neskelbti asmeninės informacijos.

"Juk gatvėje neprieiname prie kiekvieno žmogaus ir neatviraujame. Internete – tas pats. Asmeninė informacija nėra tik vardas ir pavardė. Nebūtina fotografuotis prie savo automobilio, namo ir skelbti, kad išvažiuoji atostogauti trims savaitėms. Tuo gali pasinaudoti vagys", – pabrėžė direktorė.

L.Križinauskienė pabrėžė, kad reikia pamatuoti, kiek asmeninės informacijos skelbti, net ir prašant patarimo, kad tuo nepasinaudotų piktavaliai.

"Mūsų asmeninė informacija yra labai svarbi. Parašyti ją internete yra tas pats, kaip apie tai šaukti išėjus į aikštę. Reikėtų pagalvoti, kas skaitys tą informaciją, ar, paaiškėjus tapatybei, nekils problemų, neiššauks patyčių, nuo kurių kenčia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji", – aiškino vadovė.

Lietuviai per daug patiklūs

Nerimą kelia ir tai, kad lietuviai per daug pasitiki internetu ir savo gebėjimais jame.

Pernai atliktas "Eurobarometro" tyrimas parodė, kad 77 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigia, kad jie puikiai naudojasi internetine bankininkyste ir apsiperka internetu.
31 proc. tvirtino neturintys jokių nuogąstavimų dėl internetu atliekamų piniginių operacijų.