Į teismą – reikalauti namo renovacijos dokumentų

Renovacija kai kuriems klaipėdiečiams – tarsi galvos skausmas. V.Berbomo gatvės 2-ojo namo gyventojai, siekdami gauti daugiabučio renovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, padavė į teismą namą administruojančią bendrovę. Teisininkai įsitikinę – tai vienas retesnių bylinėjimosi pretekstų.

Prašė apginti teises

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje trys kaimynai pateikė ieškinį bendrovei „Paslaugos būstui“, prašydami apginti jų teises.

Klaipėdiečiai per teismą prašė namo administratorių atsakyti į jiems rūpimus klausimus apie sąskaitose nurodytus delspinigius.

Kai kurie gyventojai įsitikinę – iš jų reikalaujama didesnių delspinigių, nes bendrovė dėl netikusių rangovų kaltės turėjo daug nuostolių. Žmonės įtaria, kad šiuos nuostolius siekiama išlupti iš jų nepagrįstai didinant delspinigius.

Svarbiausias dalykas, kurio prašė ieškovai, – įpareigoti bendrovę „Paslaugos būstui“ pateikti jiems prašomų dokumentų kopijas.

Gyventojai tvirtino, kad ne vienerius metus trunkančios namo renovacijos metu jiems nuolat kyla klausimų dėl atliktų darbų kokybės ir kainos. Norėdami susivokti, ar sąskaitos yra pagrįstos ir teisingos, jie esą niekaip negali išsireikalauti su renovacija susijusių dokumentų.

Gyventojai pasiryžę net mokėti už dokumentų kopijas, tačiau vis sulaukia to paties atsako – susipažinti su jiems rūpimais popieriais jie gali, bet kopijų administratoriai nepateiks.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad namo gyventojai turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas. Tiesa, jie už tai turės iš anksto sumokėti.

Bendravo ir laiškais

Gyventojų interesus teisme gynęs teisininkas Arvydas Ektis tikino, kad delspinigiai žmonėms skaičiuotini perpus mažesni, nei pateikiama sąskaitose. Pasak A.Ekčio, tokie delspinigiai susidarė esą dėl namo administratorių kaltės.

Namą renovuoti buvo parinktas rangovas, kuris neįvykdė sutarčių, o galiausiai apskritai dingo.

Pasak teisininko, žmonės negavo renovacijos dokumentų kopijų: projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalo.

Jiems nesuteikta informacija dėl broko ištaisymo, o svarbiausia – kaip buvo apskaičiuota mokėtina suma kiekvienam gyventojui. Todėl neįmanoma sužinoti, ar buvo įtraukta papildomų mokesčių.

Žmonės tikino bandę gauti rūpimus dokumentus kalbėdami su įmonės „Paslaugos būstui“ darbuotojais gyvai, o vėliau susirašinėdami elektroniniais laiškais.

Pamiršo, kam tarnauja?

Kaskart atsakas buvo tas pats – galima susipažinti su popierių turiniu bendrovės administracijoje, bet kopijų pasidaryti nevalia. Galiausiai į paklausimus imta atsakinėti, kad gyventojams teks bendrauti su įmonės advokatais.

A.Ektis patikino, kad tokią bendravimo formą pasirinko įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė.

Nuostata: įmonės „Paslaugos būstui“ vadovė R.Rimaitė įsitikinusi, kad gyventojai be reikalo bylinėjasi ir yra tyčia klaidinami. (Vytauto Petriko nuotr.)

„Administratorius kažkodėl nusprendė, kad tai yra ne gyventojų, o administratorių informacija, kurią jie gali tik parodyti, bet ne pateikti kopijas. Ieškinyje kėlėme klausimą, kas yra informacijos savininkas. Teismas nedviprasmiškai pasisakė, kad informacijos savininkai yra butus tame name turintys žmonės, o administratorius yra viso labo atstovas, dirbantis jų labui. Daugelis dalykų priklauso nuo požiūrio į gyventojus ir geranoriškumo“, – paaiškino A.Ektis.

Reikalaujamos kopijos sudarytų didelį pluoštą ir padaryti popierines jų kopijas nemažai kainuotų, bet gyventojai pageidavo dokumentus pateikti skaitmenine forma, o tai būtų nepalyginamai pigiau, nei kiekvieną spausdinti ant popieriaus.

Įtaria nešvarų ketinimą

Praėjusių metų lapkričio 23 d. paskelbtas teismo sprendimas – pirmas šioje civilinėje byloje, bet ne paskutinis, nes „Paslaugos būstui“ jį apskundė.

Bylos turės imtis aukštesnės instancijos teismas.

Teisininkas mano, kad čia yra principo klausimas. Jis įsitikinęs – byla aiškiai laimima.

„Dažniausiai taip elgiamasi, kai norima kažką paslėpti. Kai paklausi, kas buvo atlikta ir kaip paskaičiuota, prasideda problemos. Pripažinkime, didelės įmonės renovacijas vykdo įdomiai, jos turi tam tikrą tendencingą schemą ir bijo, kad gyventojai apie tai paklaus. Dažniausiai tai yra karteliniai susitarimai, kurių niekaip nepatikrinsi. Tiesiog žmonės gauna apmokėti sumą, iš kurios pagyvena visi, kas susiję su renovacija. Jeigu padarytas brokas, o rangovas bankrutavo, kas prisiims atsakomybę už papildomas išlaidas? Tada daroma paprastai – ta suma įmaišoma į bendrą, išdalijama visiems ir taip paslepiama. Tada geriau neduoti jokių dokumentų, kad gyventojams nekiltų klausimų. Šis procesas dėl dokumentų kopijų buvo pirminis, kad galėtume judėti į priekį. Dokumentai yra įrodymai, o juos turi namą administruojanti įmonė“, – atviravo A.Ektis.

Papiktino kaimynus

Namo gyventoja Ala Zamiatina, pati būdama buhalterė, tikino, kad vienas pagrindinių dokumentų, kurį gyventojai norėjo pamatyti ir turėti jo kopijas, – statybų žurnalas.

Jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus.

Moteris pasakojo ilgą, dar 2016 m. spalį prasidėjusios renovacijos istoriją, kurioje laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi ukrainiečių įmonė. Moteris, pati kalbėjusi su darbininkais, įsitikino, esą vyrai mokėjo tik vidaus apdailos darbus, su namų fasadais jie niekada nedirbo, todėl padarė broko, o galiausiai dingo.

Moteris lenkė pirštus – balkonus teko perdaryti iš naujo, audra nuplėšė stogo dangą, buvo ir kitų dalykų, kuriuos naujai pasamdyta įmonė turėjo taisyti. Ji tikino turinti vienintelį dokumentą – lentelę, kurioje nurodyta, kiek ji turės sumokėti iki bene 2035 m.

„Dabar gaunu sąskaitą už renovaciją mokėti 126 eurus, kai pačią šalčiausią žiemą už šildymą mokėdavau daugių daugiausia 200 eurų, bet tiek mokėjau tik porą mėnesių. O šią sumą esu priversta mokėti kiekvieną mėnesį. Apie kokį taupymą čia kalbama? Pasirenkant tą ukrainiečių įmonę nebuvo patikrintas jos patikimumas. Pati ieškojau žinių apie ją internete, nurodytais telefonais niekas neatsiliepė, atsiliepimų apie jų darbus nebuvo. Vyrai patys man sakė, kad nėra specialistai. Esame tiesiog priblokšti įmonės elgesio. Kai mes neberadome kito būdo, kaip su jais susikalbėti, jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus“, – pasakojo A.Zamiatina.

Saugojo duomenis?

R.Rimaitė bendrovės vadove tapo 2018 m., o minimo namo renovacijos pradžia ir pirkimai vykdyti anksčiau dirbusios direktorės, todėl moteris apgailestavo dabar turinti srėbti ne savo klaidų viralą.

Ji tikino, kad gyventojai bet kada gali susipažinti su renovacijos dokumentais, bet kopijų duoti negalinti. Esą žmonės prašo techninio darbo projekto. Tai yra storą segtuvą sudarantis dokumentų pluoštas.

Be to, tai yra autorinis projektuotojų darbas, kurio gyventojams negalima duoti, nes už jį sumokėjo valstybė.

„Aš nesuprantu, ką jie veiks su tuo projektu. Jį norėjo gauti ne gyventojai, o ponas A.Ektis. Galbūt jis nori administruoti šį namą, juk jis yra negražiai perėmęs ne vieną. Ne kartą sakiau gyventojams: „Negalvokite mane duoti į teismą, nieko nelaimėsite. Galime kartu bylinėtis su rangovu, su technine priežiūra.“ Bet manęs žmonės neišgirdo“, – tikino R.Rimaitė.

Įmonei „Paslaugos būstui“ atstovavusi teisininkė tikino, kad tam tikruose dokumentuose gali būti konfidencialios informacijos, o jų prašantys asmenys turėtų nurodyti, kur ją naudos. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia viešinti dokumentų, kuriuose minimi tokie duomenys.

Prisiima nuostolius

Didžiausia blogybė, pasak R.Rimaitės, kad minimo namo renovacijos pradžioje dar galiojo reikalavimas rinktis mažiausią kainą pasiūliusią bendrovę. Todėl ir nukentėjo kokybė.

Įmonės direktorė pasakojo, kad darbus pradėjusios įmonės nebėra Lietuvoje, o „Paslaugos būstui“ dabar ruošiasi su ja bylinėtis. Bet tam reikia išversti į ukrainiečių kalbą 325 lapus dokumentų ir siųsti juos į Ukrainą.

Už tai reikės brangiai sumokėti, bet šios sumos gyventojams, R.Rimaitės tikinimu, mokėti nereikės. Tai bus įmonės nuostoliai.

Pasak R.Rimaitės, kiti labai geri rangovai ištaisė defektus, baigė renovaciją ir jau ruošiasi pabaigos formalumams.

Įmonė ketina bylinėtis ir su renovacijos techniniais prižiūrėtojais. Pasirodo, per kelerius metus pasikeitė trys prižiūrėtojai.

„Gyventojams renovacijos kaina neviršijo investicinio plano užfiksuotos sumos. Tai gali patvirtinti tiek bankas, tiek Būsto energijos taupymo agentūra. Namo patalpų savininkų balsavimo biuleteniai įrodo, kad gyventojai pritarė imti kreditą ne didesnei nei nurodyta sumai. Apie tai ne kartą kalbėjome susirinkimų metu. Palūkanos, apie kurias kalba gyventojai, yra nustatytos banko, kuris duoda kreditą. Tai parašyta kiekviename atsiskaitymo lapelyje ir užfiksuota sutartyje su Šiaulių banku. Mes šių pinigų neskaičiuojame“, – aiškino R.Rimaitė.

Norėjo taikos

Bendrovės „Paslaugos būstui“ interesams atstovaujantys teisininkai teigė, kad buvo galima taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ir administratorius kaip įmanydamas bandė tai padaryti, tačiau gyventojai kreipėsi į teisininkus.

Įmonės atstovai pabrėžė, kad gyventojai neteikė aiškių reikalavimų, buvo prašoma juos patikslinti.

„Gyventojams buvo leista ir pasiūlyta susipažinti su informacija ir ji niekada nebuvo slepiama. Pažymime, kad dėl informacijos gavimo į namo administratorių kreipėsi tik trys gyventojai iš viso namo, todėl administratorius turėjo užtikrinti kitų gyventojų duomenų saugumą ir konfidencialumą. Gyventojams buvo leista susipažinti su dokumentais, kaip tai numatyta administravimo nuostatuose, – rašoma teisininkų komentare. – Kaip matyti iš teismo sprendimo, dalyje dėl delspinigių patys gyventojai savo reikalavimus patikslino teismo proceso metu, tuo patvirtindami, kad iki teismo administratoriui buvo pateikę netinkamus, netikslius reikalavimus. Kitoje teismo sprendimo dalyje dėl dokumentų kopijų pateikimo administratorius yra apskundęs teismo sprendimą. Kol teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, bendrovė „Paslaugos būstui“ negali daugiau jo pakomentuoti. Administratorius neturi tikslo bylinėtis su gyventojais, tačiau dar kartą pabrėžia, kad maža dalis gyventojų buvo teisminio proceso iniciatoriai, nors šią situaciją galima buvo išspręsti bendradarbiaujant. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę savo interesus ginti teisme.“

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir kiekviena proceso šalis turi teisę jį apskųsti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pritariu

Pritariu  portretas
Straipsnio autoriui dėl Paslauga būsto direktorės arogancija.Gyventojai yra šiukšlės trukdančios dirbti sklandžiai "viskas teisėta"šiai šaraškino kontorai. Kovo mėnesį mes su šia ponia susitiksime teisme.Teisiamės už neatliktus darbus priskaičiuotus beveik 4000 EUR.

Gurgis

Gurgis portretas
Klaipėdoi visada renovacija be biznio nėra. Valdžia taip plauna pinigėlius. Kauno g3 renovavo namą, o dabar pažiūrėkit kaip jis atrodo. Nulupo nuo žmonių devynias skurdas. Trys renovuotojai pasikeitė, o naudos nulis. Plėšikai! Betvarkė, žmonės pavargo tampytis po teismus.

Anonimas

Anonimas portretas
.
VISI KOMENTARAI 65
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių