- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiomis dienomis visi pasaulio keliai veda į Ukrainą. Ir ne tik simboliškai. Iš Lietuvos Lenkijos link nuolat juda vilkikai su lietuvių suaukota parama. Ją gabenantys sunkvežimiai iš mūsų pajūrio išvežė dešimtis Ukrainos vyrų, kurie ruošiasi ginklu ginti savo tėvynę.
Yra tik viena kryptis
Į Lietuvą dirbti atvykę ukrainiečiai – daugiausia vilkikų vairuotojai ir statybininkai.
Klaipėdoje gyvenantys Ukrainos vyrai pirmiausia puolė gabenti į Lietuvą savo šeimas ir, palikę čia jas saugiai, tvirtai apsisprendė vykti į karo zoną.
"Jiems – tik viena kryptis. Visi, kurie apsisprendė išvažiuoti, net nedvejojo. Perkalbėti net nepavyktų", – patikino įmonės vadovas, išvežęs savo darbuotojus iki Lenkijos sienos.
Statybų bendrovėje, kuri vienija kelias įmones, dirbo apie 100 ukrainiečių.
Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, jau pirmąją dieną įmonė ėmė organizuoti savo darbuotojų šeimų parvežimą į Lietuvą.
"Esame paruošę mašinas, sudarę maršrutus, kuriais saugiai gabename darbuotojų šeimas. Jau keletą šeimų parvežėme, pakeliui laukiame dar kelių, ir tai – ne pabaiga. Ruošiame būstus, humanitarinę pagalbą. Skaičiuojame, kiek vaikų atvyks, reikia suruošti jiems rūbus", – pasakojo Arnoldas.
Pakeliui į Klaipėdą šiuo metu yra jau 25 žmonės. Laukiama šeimos, kuri atsigabena net penkis vaikus.
Jiems – tik viena kryptis. Visi, kurie apsisprendė išvažiuoti, net nedvejojo. Perkalbėti net nepavyktų.
Į frontą – tik pasirengę
"Ukrainiečiai pirmiausia pasirūpina saviškiais, o kai šeimos jau saugios, jie važiuoja kariauti. Tie, kurie turi karinį išsilavinimą, net nedvejoja. Akivaizdu, kad yra ir tų, kurie nėra parengti. Tokius stengiamės sulaikyti nuo šio pasirinkimo", – neslėpė Arnoldas.
Verslininkas paaiškino, kad karo lauke praktikos neturintis žmogus neveiks efektyviai.
"Aš manau, kad reikės pagalbos ir čia. Jei jie visi išvažiuotų, nebūtų gerai. Kažkas juk turi likti. Tas šeimas juk reikia išlaikyti, kažkas turi uždirbti pinigų. Jei visi išvažiuos, mūsų verslai stos, o tada ir mes jiems nebegalėsime padėti. Todėl ir padedame, vežame, rūpinamės, kad kažkaip visi kartu išliktume", – pasakojo vyras.
Jungiasi prieš bakteriją
Statybų sektorius ne vienintelis, kur vyrai paliko darbus ir puolė trauktis į karo zoną.
"Su pirmąja emocine banga labai daug išvažiavo vairuotojų. Žinau atvejų, kai vyrai paliko vilkikus ir ėjo per sieną. Tiesiai šviesiai išėjo į karą. Darbdaviai nepajėgė sulaikyti", – pasakojo Arnoldas.
Verslininkas sau kelia ir kitas užduotis – kuo greičiau adaptuoti atvykusias ukrainiečių šeimas, kad jos galėtų ieškotis čia darbo.
"Visi nori padėti. Juk visas pasaulis todėl ir jungiasi, kad tą bakteriją pavyktų Ukrainai sunaikinti", – nuomonę išsakė vyras.
Susisiekimas: R.Austinskas pripažino, kad dabar negalvojama apie verslus, reikia logistika rūpintis. Vilmanto Raupelio nuotr.
Pagalba be koordinacijos
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas taip pat pripažino, kad iš Lietuvos į karą ukrainiečiai traukia.
Ji pastebėjo ir tai, kad pabėgėlių gelbėjimas vyksta stichiškai, be koordinacijos.
"Kol kas viskas dar nesustyguota. Kai kurie autobusai grįžo pustuščiai. Juk negali žmonės iš Lenkijos pasienio važiuoti bet kur, jie turi žinoti, kas jų laukia. Nėra iki galo sudėlioti visi reikalai. Prieš sėsdami kad ir į Lietuvą važiuojantį autobusą, žmonės turi žinoti, kur jie bus vežami, kur jie gyvens, kas jiems padės, ar bus užtikrintos minimalios socialinės garantijos", – kalbėjo R.Austinskas.
Pastebėjimui, kad patys lietuviai, piliečiai, jau visu žingsniu aplenkė valstybines institucijas, gelbėdami ukrainiečius, R.Austinskas pritaria iš dalies.
"Valstybei tai taip pat iššūkiai – problemos nuo Kinijos iki Rusijos. Aš suprantu valstybės sektorių, jie dirba ir stengiasi. Privačiame sektoriuje kartais greičiau viskas sukasi. Prasidėjus karui, iš dviejų ministerijų sulaukiau skambučių. Sakė, Romai, organizuok transportą. Lietuva rinko labdarą tonomis, visa tai reikėjo nuvežti. Sekmadieniui reikėjo suorganizuoti 12 vilkikų", – pasakojo vežėjų asociacijos prezidentas.
Iššūkių daug
Kai buvo skambinama į privačias įmones, nė vienas jos vadovas neuždavė klausimo – ar kas nors sumokės už degalus?
"Sekmadienį pakrovėme 22 mašinas, pirmadienį buvo pakrauta 12 ar 14 vilkikų. Iki Lenkijos tai mes dar nuvešime, bet norisi, kad siuntos pasiektų Ukrainą. Klausimų labai daug, iššūkių daug. Karas ne kiekvieną dieną nutinka. Sprendimo būdų reikia ieškoti", – pastebėjo R.Austinskas.
Juk karas.
Pasak jo, transporto sektorius Lietuvoje skaičiuoja apie 20 tūkst. ukrainiečių.
"Aš nežinau, kaip tektų verstis, jei jų visų neliktų. Dabar negalvojame apie verslus, reikia logistika rūpintis. Juk karas. Bet iš tiesų ir mūsų įmonėje buvo išėjusiųjų. Atėjo žmogus ir sako, kad išeina ginti savo tėvynės. Kai tai išgirsti, ašaros akyse atsiranda", – pripažino R.Austinskas.
Visi suremia pečius
Ukrainiečių ir baltarusių darbuotojai jau kartą gelbėjo Lietuvos transporto sektorių.
"Nukentės ar nenukentės, nėra svarbu. Kai karas, prekybos nėra. Ekonomika sustoja. Stovi Kinija, stovi Baltarusija, Rusija. Keturios rimtos rinkos yra sustabdytos. Praradimų gal ir yra. Bet negali viena tauta, kuri nori ginti savo interesus, visus nuostolius prisiimti tik sau. Tai ir yra solidarumas. Turime visi būti draugiški ir turime užtikrinti kitų gyvenimą", – patikino R.Austinskas.
Vežėjų asociacijos nariai, pasak R.Austinsko, ypač solidariai surėmė pečius.
"Ne tik vežėjų, visų Lietuvos žmonių pečiai suremti. Vežėjai pasaulį suvokia globaliai, tokia jau specifika. Negali sėdėti savo pasaulėlyje", – patikino R.Austinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą1
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras4
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...