Į Lietuvą dirbti atvykę ukrainiečiai traukia ginti tėvynės: jiems – tik viena kryptis

Šiomis dienomis visi pasaulio keliai veda į Ukrainą. Ir ne tik simboliškai. Iš Lietuvos Lenkijos link nuolat juda vilkikai su lietuvių suaukota parama. Ją gabenantys sunkvežimiai iš mūsų pajūrio išvežė dešimtis Ukrainos vyrų, kurie ruošiasi ginklu ginti savo tėvynę.

Yra tik viena kryptis

Į Lietuvą dirbti atvykę ukrainiečiai – daugiausia vilkikų vairuotojai ir statybininkai.

Klaipėdoje gyvenantys Ukrainos vyrai pirmiausia puolė gabenti į Lietuvą savo šeimas ir, palikę čia jas saugiai, tvirtai apsisprendė vykti į karo zoną.

"Jiems – tik viena kryptis. Visi, kurie apsisprendė išvažiuoti, net nedvejojo. Perkalbėti net nepavyktų", – patikino įmonės vadovas, išvežęs savo darbuotojus iki Lenkijos sienos.

Statybų bendrovėje, kuri vienija kelias įmones, dirbo apie 100 ukrainiečių.

Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, jau pirmąją dieną įmonė ėmė organizuoti savo darbuotojų šeimų parvežimą į Lietuvą.

"Esame paruošę mašinas, sudarę maršrutus, kuriais saugiai gabename darbuotojų šeimas. Jau keletą šeimų parvežėme, pakeliui laukiame dar kelių, ir tai – ne pabaiga. Ruošiame būstus,  humanitarinę pagalbą. Skaičiuojame, kiek vaikų atvyks, reikia suruošti jiems rūbus", – pasakojo Arnoldas.

Pakeliui į Klaipėdą šiuo metu yra jau 25 žmonės. Laukiama šeimos, kuri atsigabena net penkis vaikus.

Jiems – tik viena kryptis. Visi, kurie apsisprendė išvažiuoti, net nedvejojo. Perkalbėti net nepavyktų.

Į frontą – tik pasirengę

"Ukrainiečiai pirmiausia pasirūpina saviškiais, o kai šeimos jau saugios, jie važiuoja kariauti. Tie, kurie turi karinį išsilavinimą, net nedvejoja. Akivaizdu, kad yra ir tų, kurie nėra parengti. Tokius stengiamės sulaikyti nuo šio pasirinkimo", – neslėpė Arnoldas.

Verslininkas paaiškino, kad karo lauke praktikos neturintis žmogus neveiks efektyviai.

"Aš manau, kad reikės pagalbos ir čia. Jei jie visi išvažiuotų, nebūtų gerai. Kažkas juk turi likti. Tas šeimas juk reikia išlaikyti, kažkas turi uždirbti pinigų. Jei visi išvažiuos, mūsų verslai stos, o tada ir mes jiems nebegalėsime padėti. Todėl ir padedame, vežame, rūpinamės, kad kažkaip visi kartu išliktume", – pasakojo vyras.

Jungiasi prieš bakteriją

Statybų sektorius ne vienintelis, kur vyrai paliko darbus ir puolė trauktis į karo zoną.

"Su pirmąja emocine banga labai daug išvažiavo vairuotojų. Žinau atvejų, kai vyrai paliko vilkikus ir ėjo per sieną. Tiesiai šviesiai išėjo į karą. Darbdaviai nepajėgė sulaikyti", – pasakojo Arnoldas.

Verslininkas sau kelia ir kitas užduotis – kuo greičiau adaptuoti atvykusias ukrainiečių šeimas, kad jos galėtų ieškotis čia darbo.

"Visi nori padėti. Juk visas pasaulis todėl ir jungiasi, kad tą bakteriją pavyktų Ukrainai sunaikinti", – nuomonę išsakė vyras.

Susisiekimas: R.Austinskas pripažino, kad dabar negalvojama apie verslus, reikia logistika rūpintis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagalba be koordinacijos

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas taip pat pripažino, kad iš Lietuvos į karą ukrainiečiai traukia.

Ji pastebėjo ir tai, kad pabėgėlių gelbėjimas vyksta stichiškai, be koordinacijos.

"Kol kas viskas dar nesustyguota. Kai kurie autobusai grįžo pustuščiai. Juk negali žmonės iš Lenkijos pasienio važiuoti bet kur, jie turi žinoti, kas jų laukia. Nėra iki galo sudėlioti visi reikalai. Prieš sėsdami kad ir į Lietuvą važiuojantį autobusą, žmonės turi žinoti, kur jie bus vežami, kur jie gyvens, kas jiems padės, ar bus užtikrintos minimalios socialinės garantijos", – kalbėjo R.Austinskas.

Pastebėjimui, kad patys lietuviai, piliečiai, jau visu žingsniu aplenkė valstybines institucijas, gelbėdami ukrainiečius, R.Austinskas pritaria iš dalies.

"Valstybei tai taip pat iššūkiai – problemos nuo Kinijos iki Rusijos. Aš suprantu valstybės sektorių, jie dirba ir stengiasi. Privačiame sektoriuje kartais greičiau viskas sukasi. Prasidėjus karui, iš dviejų ministerijų sulaukiau skambučių. Sakė, Romai, organizuok transportą. Lietuva rinko labdarą tonomis, visa tai reikėjo nuvežti. Sekmadieniui reikėjo suorganizuoti 12 vilkikų", – pasakojo vežėjų asociacijos prezidentas.

Iššūkių daug

Kai buvo skambinama į privačias įmones, nė vienas jos vadovas neuždavė klausimo – ar kas nors sumokės už degalus?

"Sekmadienį pakrovėme 22 mašinas, pirmadienį buvo pakrauta 12 ar 14 vilkikų. Iki Lenkijos tai mes dar nuvešime, bet norisi, kad siuntos pasiektų Ukrainą. Klausimų labai daug, iššūkių daug. Karas ne kiekvieną dieną nutinka. Sprendimo būdų reikia ieškoti", – pastebėjo R.Austinskas.

Juk karas.

Pasak jo, transporto sektorius Lietuvoje skaičiuoja apie 20 tūkst. ukrainiečių.

"Aš nežinau, kaip tektų verstis, jei jų visų neliktų. Dabar negalvojame apie verslus, reikia logistika rūpintis. Juk karas. Bet iš tiesų ir mūsų įmonėje buvo išėjusiųjų. Atėjo žmogus ir sako, kad išeina ginti savo tėvynės. Kai tai išgirsti, ašaros akyse atsiranda", – pripažino R.Austinskas.

Visi suremia pečius

Ukrainiečių ir baltarusių darbuotojai jau kartą gelbėjo Lietuvos transporto sektorių.

"Nukentės ar nenukentės, nėra svarbu. Kai karas, prekybos nėra. Ekonomika sustoja. Stovi Kinija, stovi Baltarusija, Rusija. Keturios rimtos rinkos yra sustabdytos. Praradimų gal ir yra. Bet negali viena tauta, kuri nori ginti savo interesus, visus nuostolius prisiimti tik sau. Tai ir yra solidarumas. Turime visi būti draugiški ir turime užtikrinti kitų gyvenimą", – patikino R.Austinskas.

Vežėjų asociacijos nariai, pasak R.Austinsko, ypač solidariai surėmė pečius.

"Ne tik vežėjų, visų Lietuvos žmonių pečiai suremti. Vežėjai pasaulį suvokia globaliai, tokia jau specifika. Negali sėdėti savo pasaulėlyje", – patikino R.Austinskas.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeukraniečiaiUkrainos gynimasstatybininkaivairuotojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių