Tautiečių kelionės į Latviją: traukia linksmintis ir paragauti „naminukės“

Kol Lietuvoje vykstančiose miestų šventėse žmonės blaškosi ieškodami, kur išgerti uždrausto alaus, smalsesni klaipėdiečiai mėgaujasi Latvijos pakelėse laisvai parduodamais vietinių gaminamais gėrimais. Lietuviai, rinkdamiesi atostogas Latvijoje, stebisi kaimynystėje galiojančiomis liberalia tvarka, pigesniu maistu ir nakvyne.

Žavi žvejų uosteliai

Klaipėdiečio Artūro šeima kaimyninę Latviją lanko kone kas mėnesį.

Klaipėdiečiams artimiausias maršrutas Latvijos pajūriu driekiasi nuo Būtingės Liepojos link, toliau keliaujama į Ventspilį, pajūriu besitęsiančiu keliu pasiekiama Jūrmala ir Ryga.

"Kam važiuoti į Vilnių, kai Ryga yra arčiau? Dažnokai vykstame kavos atsigerti į Liepoją, o šį kartą nusprendėme aplankyti nematytus Latvijos miestelius. Kažkada keliai Latvijoje buvo prasti, o šiuo metu jie yra labai puikiai atnaujinti. Latvija turistus vilioja tam tikrais išskirtinumais. Pajūris – platus, ilgesnis, nei turi Lietuva, tad laisvės ten kur kas daugiau", – pasakojo keliautojas.

Antras kriterijus, dėl kurio lietuviai vyksta atostogų į Latviją, yra menkesnės pandemijos grėsmės.

"Šią vasarą visiems mums teks poilsiauti kitaip. Į užsienio kurortus skristi tampa pavojinga, o naujų įspūdžių žmonės vis tiek ieško. Tad Latvija gali tapti puikiu maršrutu. Rygą, Ventspilį ar Jūrmalą lietuviai jau pažįsta gerai. Tačiau yra daugybė nedidelių miestelių, kuriuose galima patirti puikių įspūdžių", – džiaugėsi Artūras.

Klaipėdiečiams artimiausias maršrutas Latvijos pajūriu driekiasi nuo Būtingės Liepojos link, toliau keliaujama į Ventspilį, pajūriu besitęsiančiu keliu pasiekiama Jūrmala ir net Ryga.

"Latvija yra retai apgyvendinta – važiuojant tolyn nuo Liepojos, gyvenamų namų bus vis mažiau. Gal tik Paviluosta yra labiau apgyvendintas ir sutvarkytas miestas. O nuo Ventspilio iki Kolkos iškyšulio, kur Baltijos jūra susijungia su Rygos įlanka ir kur galima stebėti skirtingų srovių bangų mūšą, lyg pasaulio krašte, ten yra visiškai laukinė gamta. Traukiant Ventspilio link bus galima išvysti nedidelių žvejų uostelių. Be trijų didžiųjų uostų – Rygos, Ventspilio ir Liepojos – latviai turi mažų žvejų uostelių, kurie taip pat sudaro apie 5 procentus Latvijos krovos", – žiniomis apie kaimyninę šalį dalijosi Artūras.

Pigiau nei Palangoje

Neskubantiems keliautojams bus nesunku mažuose miesteliuose susirasti nakvynę ar nebrangius pietus restoranėliuose.

"Šiuo metu nakvynė prie Rygos įlankos yra perpus pigesnė nei Druskininkuose, Molėtuose, Anykščiuose ar Birštone. Trijų asmenų šeimai penkių dienų nakvynę galima rasti už 200 eurų. Ir net ant jūros kranto, su virtuve ir visais patogumais. Mes radome dvi nakvynes dviem asmenims su pusryčiais vos už 70 eurų. Sunku būtų patikėti, kad tokias kainas rastume Palangoje, trijų žvaigždučių viešbutyje", – tikino klaipėdietis.

Fotosesija su arkliais

Klaipėdiečiai tokias kainas regėjo nuo Kolkos iškyšulio pasukę Jūrmalos link ir nakvoję Tukume, dar vadinamame rožių miestu.

Vakarienė dviem ne pigiausiame šio miesto restorane kainavo 18 eurų.

"Nuo šio itin gražiai sutvarkyto miestelio visai netoli jūra, kur nėra jokio automobilių stovėjimo mokesčio. Netoli ir iki Engurės ežero. Čia įkurtame Engurės ežero gamtos parke ganosi laukiniai arkliai, kuriuos pavaišinome morkomis", – pasakojo Artūras.

Gamta: Engurės ežero gamtos parke ganosi laukiniai arkliai. / Skaitytojo nuotr.

Išalkusiems keliautojams klaipėdiečiai siūlo apsilankyti Ragaciems miestelyje, įsikūrusiame ant jūros kranto, kur pietų galima užsukti į vieną iš kelių žuvų patiekalų restoranėlių.

"Ne ką prastesnis maistas nei Klaipėdos geriausiuose restoranuose. Gal tik šiek tiek pigiau. Tačiau yra maitinimo įstaigų ir mažesnėmis kainomis. Latvija – atradimų kraštas. Nors ne kartą esame lankęsi, tačiau šį kartą užsukome į tuos miestelius, kurių anksčiau nebuvome matę. Pūrės mieste veikia šokolado fabrikas ir muziejus. Čia gali nusipirkti ne tik šokolado, bet ir vietinio alkoholio. Toliau sukome į Kandavą, kuri itin patiko. Labai puikiai sutvarkytas miestelis", – prisiminė klaipėdietis.

Sabilėje – lėlių fiesta

Kitas stabtelėjimas klaipėdiečių kelyje įvyko visiškai neplanuotai.

"Važiuojant Lietuvos kryptimi, už Kandavos, yra nedidukas miestelis Sabilė. Jame gyvena ypatingą humoro jausmą turintys žmonės. Akį patraukė privačiame kieme padaryta lėlių instaliacija. Apie pusšimtis įvairiaspalviais rūbais aprengtų lėlių vaizdavo vestuvių puotą. Kai kurios lėlės aprengtos tokiais rūbais, kurių viešai priimta nedemonstruoti. Bet visa tai kelia šypseną, smagu", – šypsojosi Artūras.

Instaliacija: Sabilės miestelyje gyvena linksmi žmonės. Štai taip jie linksmina turistus, savo kiemuose įkurdinę pusšimtį lėlių. / Skaitytojo nuotr.

Toliau laikantis Kuldygos krypties, keliautojams tenka dar vienas malonumas važiuoti apie 30-ies kilometrų ruožu, kuris tęsiasi slėniais.

"Šį ruožą vadina latviška Šveicarija. Toks kelias – vienas malonumas. Pasiekus Kuldygą, ji abejingų nepaliks. Tai lietuvių mėgstamas ir lankomas miestas. Gražus miestelis, turintis gražių restoranėlių. Jis garsėja Ventos slenksčiu. Būtent Latvijoje yra plačiausias Europoje vandens krioklys. Nors jo aukštis visai nedidelis, apie du metrai, tačiau ilgis įspūdingas – kone pustrečio šimto metrų", – pasakojo Artūras.

XVII a. Kuldyga buvo vienas svarbiausių Kuršo hercogystės miestų, o šiuo metu Kuldygoje gyvena vos 12 tūkst. gyventojų.

Naminės ragavo pakelėje

O štai potyris nedideliame Laucienės miestelyje klaipėdiečius tiesiog išvertė iš koto.

Dešimt kilometrų iki Talsai miesto esančiame Laucienės mieste yra įsikūręs didžiausias Rytų Europoje viendienių sodas.

"Išvydę tokį didelį lauką šių nuostabių gėlių, apsalome. Tarpusavyje tarėmės, jog pirksime tai vienų, tai kitų sodinukų. Staiga akį patraukė prekystalis su vietiniais gėrimais. Paaiškėjo, jog štai taip turistams savo ūkiuose pagamintus alkoholinius gėrimus latviai pardavinėja be jokių trukdžių. Buvo galima susipažinti su gėrimų gamyba, paragauti vieno ar kito skonio gaminių", – tvirtino klaipėdiečiai.

Pilis: Turaidos pilis – vienas iš daugelio viduramžių objektų, itin dominančių turistus. / Skaitytojo nuotr.

Iš tiesų interneto svetainėje šis selekcinis ūkis skelbia, jog Laucienėje galima paragauti 15 įvairių tik iš Latvijos vaisių ir uogų pagamintų vynų.

Ūkio šeimininkas užsiima naminio vyno gamyba ir džiaugiasi, kad dėl asociacijos "Kaimo turizmas" atkaklumo, legalizuotas jo gaminamų vynų pardavimas.

Jų dabar galima siūlyti ne tik čia įsikūrusio selekcinio sodo lankytojams, bet ir pardavinėti turguose ir per vyno šventes, pavyzdžiui, toje pačioje Sabilėje.

"Bet mes ragavome kur kas stipresnių gėrimų. Pirkome šermukšnių degtinės ir kalvadoso butelį. Tai iš natūralaus nesaldinto sidro distiliuotas obuolių brendis. Už abu sumokėjome 24 eurus, bet prekiaujama ir mažais, suvenyriniais gėrimais. Šiais gėriais prekiavęs latvis – tikrai ne išgėrinėjančio žmogaus, o labai giedro veido. Maloniai pabendravome. Alkoholio prekybai ten netaikomi tokie griežti reikalavimai, ir nemačiau tiek alkoholikų, kiek Lietuvoje", – prisiminė Latvijoje lankęsi klaipėdiečiai.

Nerado latviškų patiekalų

Vis dėlto kita šeima, savaitgalį į Latviją išsiruošusi iš Kauno, prisiminė, jog toje šalyje patyrė ne tik pramogų, bet ir nusivylimų. Pavyzdžiui, pasigedo tradicinių latviškų patiekalų.

"Restoranuose ir kavinėse tautinio paveldo patiekalų neradome. Juokaudami virėjai tikino, jog pardavė verslus Europai, ir valgytojams siūlo tik įprastus, europietiškus patiekalus. Latviai išvystė paslaugų sektorių keliaujantiesiems su vaikais. Vieną tokių – Tėrvetės gamtos parką – teko aplankyti savaitgalį. Parke įrengtos medinės skulptūros ir pėsčiųjų takai, tiltai ir tilteliai, kurie per Tėrvetės upės slėnį lankytojus nuveda į latvių rašytojos Anos Brigaderės pasakų karalystę. Čia praleistos penkios valandos išgaravo tarsi nepastebimai", – pasakojo kaunietis Donatas.

Toliau lietuviai suko į Siguldą, kur ir nakvojo.

Šiame mieste daugiausia turistų domisi viduramžių pilimis – Siguldos, Turaidos ir Krimuldos.

Talonėlis – už stiklo

"Dar viena pramoga – jau daugiau nei 40 metų veikiantis lyninis keltuvas, jungiantis Gaujos upės krantus. Tai yra bene vienintelis toks įrenginys Baltijos šalyse. Vykstant šiuo daugiau nei kilometro ilgio ore pakibusiu keliu iš maždaug 40 metrų aukščio galima pasigrožėti Gaujos upės vaizdais. Pramoga – ne pigi, bet įspūdis lieka ilgam. Nuo uolos veda serpantininis takelis", – pasakojo kaunietis.

Siguldos centre lietuviai rado viešbutį, kur kambarį pavyko išsinuomoti už 45 eurus su puikiais ir sočiais pusryčiais.

Lynas: Siguldoje daugiau nei 40 metų veikiantis lyninis keltuvas, jungiantis Gaujos upės krantus, yra bene vienintelis toks Baltijos šalyse. / Skaitytojo nuotr.

"O štai Ventspiliu teko nusivilti. Daugybė turistų, tarp jų – kas antras lietuvis. Miestas nepaliko įspūdžio, nušiurę gėlynai ir išklaipytos, sovietmetį menančios šaligatvių plytelės. Gali būti, jog ir karantinas įveikė ne vieną smulkų verslą. Jei pernai čia veikė įmonėlė, teikė paslaugas, tai šiemet matyti, jog durys šią vasarą nevarstomos, žolė sužėlusi, nes niekas jos nepjauna. Toks gyvenimas. Vienus pandemija įveikė, kitų ne", – nuomonę išsakė Donatas.

Tačiau šiame kurorte galiojanti tvarka atvykėlius nustebino.

"Įvažiuojant tenka sumokėti dviejų eurų mokestį. Mieste yra specialios automobilių stovėjimo aikštelės, kur mašiną gali palikti nemokamai. Tereikia palikti už stiklo užkištą talonėlį, jog mokėjai įvažiavimo mokestį. Palyginus su Palanga, kur stovėjimas labai brangus, tokia tvarka pasirodė labai protinga", – pastebėjo lietuvis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kestas

Kestas portretas
Na apie venspili jau nussnekejei tur but jo nesi ir mates ka tik grizome

V

V portretas
Liepos mėn įvažiavimas į Ventspilį tikrai nekainavo :D

Snaige

Snaige portretas
Jurmalon ivaziavimas 2eur.o Vensplin nemokamas ir miestas tvarkingas.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių