Į draustinius veržiasi buldozeriu?

Pasirodo, jog dėl pamatų ieškotojų užmačių Karklės kaime žūtbūt surasti buvusių sodybų liekanas itin griežtai pasisakė visa Kultūros paveldo departamento Mokslinė archeologijos komisija.

Pernai spalį vykusio išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nagrinėti archeologinių tyrimų projektai.

Dėl ketinimų konkrečiame sklype Karklės kaime surasti pastato liekanas komisija nutarė neaprobuoti ir nepritarti numatomiems tyrimams.

Archeologiniai tyrimai neturi būti priemonė legalizuoti naujų pastatų statybą saugomose teritorijose, kur tokia statyba yra negalima.

"Komisijos manymu, tokio pobūdžio projektai, pamatų paieškos draustiniuose prieštarauja viešajam interesui. Archeologiniai tyrimai neturi būti priemonė legalizuoti naujų pastatų statybą saugomose teritorijose, kur tokia statyba yra negalima", – komisijos išvadas pasirašė G.Zabiela.

Tramdys pamatų ieškotojus

"Ne teismo reikalas aiškintis, buvo ar nebuvo pamatai. Mes seniai keliame klausimą, kad ši ydinga tvarka būtų pakeista. Apie tai prabilta dar prieš keliolika metų. Šiuo metu tai, kas vyksta Karklėje, yra antroji pamatų legalizavimo užmačių banga. Pirmoji banga vyko rytų Lietuvoje, buvo daug bylų. Teismų slenksčius mynė sodybų ieškotojai saugomose teritorijose. Buvo remiamasi falsifikuotais įrodymais ir netikrais liudininkas. Šis reikalas – senas, bet, kaip įprasta Lietuvoje, jis vis yra nesprendžiamas", – tikino G.Zabiela.

Jis pastebėjo, jog šios problemos sprendimui pakaktų Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinti vieną apribojimą.

"Tereikia nustatyti apribojimus, kad nebūtų bandoma ieškoti akmens amžiaus pastatų, tikrų ar tariamų. Visi supranta, kad tai yra kuriozas. Surandami neva devynioliktojo amžiaus pamatai ir tuoj pat leidžiama statyti naujus pastatus. Šie dalykai turi būti atriboti ir apibrėžti. Pavyzdžiui, būtų pasakyta, jog galima atstatinėti namus, jei yra įrodymų, kad pastatai stovėjo po 1945 metų, o ne iki. Tokiu atveju būtų galima remtis gyvų liudininkų parodymais, kartografiniais žemėlapiais ar panašiais įrodymais", – pabrėžė G.Zabiela.

Grėsmė draustiniams

Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius D.Nicius pastebėjo, jog šiuo konkrečiu atveju sodybos buvimo faktą buvo bandoma įrodyti liudytojo, kuriam tuo metu galėjo būti ketveri metai, parodymais.

Šukių ar plytų visur galima surasti.

"Esą žmogus prisiminė kaimynystėje buvus sodybą. Iš pradžių teisme kalba sukosi apie pokarį. Bet pateikus Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės archyvo Lietuvai perduotas aeronuotraukas, matyti, jog 1945 metais jokios sodybos čia nebuvo. Tuomet jau imta aiškinti, jog gal esą sodyba galėjo būti iki karo. O vėliau jau prabilta, esą sodyba buvo devynioliktame amžiuje. Tai kaip čia išeina? Ką mėginama įrodinėti tokiais liudijimais? O šukių ar plytų visur galima surasti", – pažymėjo D.Nicius.

Aplinkosaugininkams ypač kelia nerimą tai, jog laikantis tokios praktikos sodybų buvimo faktą galima būtų įrodyti net ir draustiniuose.

Saugomų teritorijų darbuotojai pamena ir daugiau atvejų, kai iš vienos rastos plytos buvo mėginimų daryti išvadas, jog pastatas buvo.

"Kai sodybos buvimo faktą įrodinėja paveldėtojai, yra kitas dalykas. O dažniausiai pamatų paieškoms archeologų pagalbos griebiasi pelno siekiantieji. Aš matyčiau tokį sprendimo būdą – norint atlikti tokius tyrimus, galėtų būti tvarka, kurioje dalyvautų ne privatūs asmenys, kokie yra archeologai, o galbūt Kultūros paveldo departamento konkurso būdu parinkti archeologai. Gal tuomet būtų savireguliacija", – pridūrė D.Nicius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Deja

Deja portretas
Aborigenai mes dar tebesam, visapusiškai.

...

... portretas
KADA tokie teisėjai bus pradėti sodint?

studentas

studentas portretas
Pirma karta buvo liudininkas kuriam buvo keleta metu,reiskia prisimine sodyba,poto jau dar anksciau stovejo sodyba,kada parode aero-foto nuotraukas,kad sodybos nebuvo,jau dabar nesvarbu liudininkas,nes rado tipo ivairiu sukiu..pakart tokius papirktus teisejus...
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių