- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Faktai: tai, kad prie Plocio ežero Karklininkų kaime XX a. pradžioje buvo 168 gyvenamieji pastatai, dvi užeigos, trys mokyklos ir ketverios kapinės, o kaime gyveno per 800 žmonių, daugeliui teikia vilčių šiose žemėse rasti aukso vertą akmenį, kuris taptų
-
Norai: Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovą D.Nicių stebina privatininkų užmojai įteisinti sodybų buvimo faktus, remiantis draustiniuose rasta plyta ar šuke.
-
Į draustinius veržiasi buldozeriu?
-
Į draustinius veržiasi buldozeriu?
Pasirodo, jog dėl pamatų ieškotojų užmačių Karklės kaime žūtbūt surasti buvusių sodybų liekanas itin griežtai pasisakė visa Kultūros paveldo departamento Mokslinė archeologijos komisija.
Pernai spalį vykusio išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nagrinėti archeologinių tyrimų projektai.
Dėl ketinimų konkrečiame sklype Karklės kaime surasti pastato liekanas komisija nutarė neaprobuoti ir nepritarti numatomiems tyrimams.
Archeologiniai tyrimai neturi būti priemonė legalizuoti naujų pastatų statybą saugomose teritorijose, kur tokia statyba yra negalima.
"Komisijos manymu, tokio pobūdžio projektai, pamatų paieškos draustiniuose prieštarauja viešajam interesui. Archeologiniai tyrimai neturi būti priemonė legalizuoti naujų pastatų statybą saugomose teritorijose, kur tokia statyba yra negalima", – komisijos išvadas pasirašė G.Zabiela.
Tramdys pamatų ieškotojus
"Ne teismo reikalas aiškintis, buvo ar nebuvo pamatai. Mes seniai keliame klausimą, kad ši ydinga tvarka būtų pakeista. Apie tai prabilta dar prieš keliolika metų. Šiuo metu tai, kas vyksta Karklėje, yra antroji pamatų legalizavimo užmačių banga. Pirmoji banga vyko rytų Lietuvoje, buvo daug bylų. Teismų slenksčius mynė sodybų ieškotojai saugomose teritorijose. Buvo remiamasi falsifikuotais įrodymais ir netikrais liudininkas. Šis reikalas – senas, bet, kaip įprasta Lietuvoje, jis vis yra nesprendžiamas", – tikino G.Zabiela.
Jis pastebėjo, jog šios problemos sprendimui pakaktų Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinti vieną apribojimą.
"Tereikia nustatyti apribojimus, kad nebūtų bandoma ieškoti akmens amžiaus pastatų, tikrų ar tariamų. Visi supranta, kad tai yra kuriozas. Surandami neva devynioliktojo amžiaus pamatai ir tuoj pat leidžiama statyti naujus pastatus. Šie dalykai turi būti atriboti ir apibrėžti. Pavyzdžiui, būtų pasakyta, jog galima atstatinėti namus, jei yra įrodymų, kad pastatai stovėjo po 1945 metų, o ne iki. Tokiu atveju būtų galima remtis gyvų liudininkų parodymais, kartografiniais žemėlapiais ar panašiais įrodymais", – pabrėžė G.Zabiela.
Grėsmė draustiniams
Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius D.Nicius pastebėjo, jog šiuo konkrečiu atveju sodybos buvimo faktą buvo bandoma įrodyti liudytojo, kuriam tuo metu galėjo būti ketveri metai, parodymais.
Šukių ar plytų visur galima surasti.
"Esą žmogus prisiminė kaimynystėje buvus sodybą. Iš pradžių teisme kalba sukosi apie pokarį. Bet pateikus Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės archyvo Lietuvai perduotas aeronuotraukas, matyti, jog 1945 metais jokios sodybos čia nebuvo. Tuomet jau imta aiškinti, jog gal esą sodyba galėjo būti iki karo. O vėliau jau prabilta, esą sodyba buvo devynioliktame amžiuje. Tai kaip čia išeina? Ką mėginama įrodinėti tokiais liudijimais? O šukių ar plytų visur galima surasti", – pažymėjo D.Nicius.
Aplinkosaugininkams ypač kelia nerimą tai, jog laikantis tokios praktikos sodybų buvimo faktą galima būtų įrodyti net ir draustiniuose.
Saugomų teritorijų darbuotojai pamena ir daugiau atvejų, kai iš vienos rastos plytos buvo mėginimų daryti išvadas, jog pastatas buvo.
"Kai sodybos buvimo faktą įrodinėja paveldėtojai, yra kitas dalykas. O dažniausiai pamatų paieškoms archeologų pagalbos griebiasi pelno siekiantieji. Aš matyčiau tokį sprendimo būdą – norint atlikti tokius tyrimus, galėtų būti tvarka, kurioje dalyvautų ne privatūs asmenys, kokie yra archeologai, o galbūt Kultūros paveldo departamento konkurso būdu parinkti archeologai. Gal tuomet būtų savireguliacija", – pridūrė D.Nicius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...