Gandrai jau ruošiasi išskristi?

Šalia Klaipėdos esančiose pievose pastebėti besibūriuojantys gandrai. Paukščiai jau ruošiasi ilgai kelionei į žiemojimo vietas.

Dažniausiai pirmamečiai gandrai pradeda būriuotis rugpjūčio viduryje, apie 15 dieną. Šiais metais jaunikliai ėmė burtis ypač anksti – rugpjūčio 1-ąją.

Lietuvos jūrų muziejaus specialistas Saulius Karalius ramino, kad rudeniškoms nuotaikoms dar nereikėtų pasiduoti.

„Besibūriuojantys gandrai neturėtų gąsdinti. Vasara dar tęsiasi. Jaunikliai palieka lizdus. Todėl ir būriuojasi. Šiais metais lizduose buvo matyti po tris ar net penkis gandriukus. Šią vasarą jiems pavyko papildyti gandrų populiaciją“, – pastebėjo S. Karalius.

Gamtininkai šiemet nefiksavo atvejų, kad gandrai tėvai išmestų iš lizdo jauniklius.

„Tai – ne mitas, tai – realybė. Taip paukščiai elgiasi dėl to, kad būtų užauginti stipresni jaunikliai. Dažniausiai tai nutinka dėl maisto stokos. Taip reguliuojama populiacija. O šiemet metai gandrams buvo palankūs“, – patikino specialistas.

Pirmieji gimtinę palieka šiais metais išsiritę ir užaugę gandrai. Vėliau išskrenda ir suaugę gandrai.

Paukščiai migruoja būriais, kuriuos sudaro nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų individų.

Besibūriuojantys gandrai neturėtų gąsdinti.

Pirmuosius būrius lydi suaugėliai, pirmamečiai gandrai taip įgyja navigacinių žinių.

„Iki rugpjūčio 25-osios gandrų iš viso neliks. Šiai rūšiai tai genetiškai labai stipriai įdiegta. Grafikas jiems užkoduotas. Masiškai jie pradeda skristi 20–25 dienomis. Iki žiemojimo vietų jie skrenda kelis mėnesius, o Afriką pasiekia spalio–lapkričio mėnesiais. Jiems svarbu išskristi laiku, nes kitaip sutriktų mitybiniai keliai“, – priminė S. Karalius.

Jaunikliai apie mėnesį treniruojasi ir ruošiasi kelionei.

„Šiais metais viskas dviem savaitėmis anksčiau vyksta. Ne tik daržininkai tai pastebėjo. Bet ar tai paveikė gandrų vidinį kompasą, aš labai abejoju. Gandrams – savas kompasas“, – pastebėjo S. Karalius.

Žiemą patinas ir patelė praleidžia atskirai. Pavasarį pirmieji sugrįžta patinai, tvarko lizdą, gina teritoriją. Vėliau grįžta patelė.

„Klimato kaita darė įtaką mitybinių bazių gausai. Tai tapo problema paukščiams. Tai nulemia ir jų migracijos procesus. Lietuviai klaidingai mano, kad gandrai minta tik varlėmis. Tai yra netiesa. Pagrindinis jų maistas – vabzdžiai“, – paaiškino S. Karalius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių