Po žiemos miesto gatvėse atsivėrusiose duobėse automobilius laužantiems vairuotojams savivaldybė nesiteikia mokėti kompensacijų.

Lopyti dar neskuba

Nutirpus sniegui dalis miesto gatvių atrodo kaip po karo – jas subjaurojo skylės.

Daugiausiai jų atsivėrė Minijos, Perkėlos, Pilies gatvėse, Taikos prospekte, Šilutės plente. Duobės ant važiuojamosios dalies akis bado ir pačiame miesto centre – Danės gatvėje.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Vedeikienės teigimu, kasmet problemų kyla tose pačiose vietose – kur didžiausias eismas.

Uostamiesčio valdžia neskuba lopyti atsivėrusių duobių. Nenumatytas ir finansavimas gatvių remontui šiems metams. Išsamią gatvių apžiūrą specialistai miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu turi atlikti iki balandžio 10 d.

"Kokį skirs finansavimą, paaiškės balandį. Tada žinosime, kiek darbų galėsime atlikti. Laukiame žinių kiekvieną dieną. Kiek lėšų reikėtų gatvių remontui, paaiškės po apžiūros. Tačiau vaizdą apie situaciją susidarome ir eilinių išvažiavimų metu, ir iš policijos ar gyventojų pranešimų", – tvirtino N.Vedeikienė.

Neaišku ir kiek lėšų bus skirta gatvių rekonstrukcijai, kiek jų bus rekonstruojama. Aišku tik tiek, kad bus tęsiamas Mokyklos gatvės viaduko, Rimkų gyvenvietės gatvių remontas.

"Viskas turėtų paaiškėti po savaitės. Galima prognozuoti, kad finansavimas bus mažesnis", – tvirtino miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros vedėjos pavaduotojas Romualdas Stasiulis.

Pernai susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti Klaipėdoje buvo skirta 33,7 mln. litų. Didžioji jų dalis atseikėta gatvėms rekonstruoti.

Suteikia dvejų metų garantiją

Paprastai gatvių remonto darbai pradedami ne anksčiau kaip balandžio mėnesį. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinėms, magistralinėms miesto gatvėms, kuriose didžiausias eismas.

Anot N.Vedeikienės, dabar, kaip ir žiemos metu, remontuojamos tik pavojų eismui keliančios duobės, galinčios sukelti avarines situacijas. Jos laikinai užtaisomos šaltu asfaltu, o vasarą suremontuojamos iš esmės. Žiemos darbai kainuoja 40 proc. brangiau nei vasarą.

Šaltuoju metų laiku pavojų eismui keliančios duobės buvo atsivėrusios Klaipėdos gatvėje, Šilutės plente, S.Daukanto ir S.Šimkaus bei S.Daukanto ir Šaulių gatvių sankirtose.

N.Vedeikienė aiškino, jog kelio dangos efektai išryškėja po žiemos, kai išeina įšalas. Dauguma duobių atsiveria dėl sniego ir šalčio. Didelę įtaką turi ir transporto priemonių srautai bei svoris.

Pagal sutartį rangovas suremontuotai duobei suteikia dvejų metų garantiją. N.Vedeikienė tvirtino, jog dažniausiai šį laikotarpį remontas išlaiko. Atsiradusius pažeidimus per šį laiką rangovas pašalina nemokamai.

Rekonstrukcijai duodama penkerių metų garantija. Anot R.Stasiulio, kontrolė atliekama ir darbų metu – vykdoma techninė, projektuotojų priežiūra. Ją atlieka savivaldybės specialistai ar konkursą laimėjusi įmonė.

Kiemuose situacija tragiška

Kur kas liūdnesnė padėtis uostamiesčio daugiabučių namų kiemuose. Į Klaipėdos savivaldybės sudarytą sąrašą yra įtraukti 400 kiemų, kuriuos reikia remontuoti. Dalis jų eilės darbams laukia nuo 2006 m.

Pasak N.Vedeikienės, į sąrašą įtraukti kiemai užfiksuoti patikrinimų metu, atsižvelgiant į daugiabučių namų administruojančių įmonių paraiškas, gyventojų nusiskundimus. Vyriausioji specialistė neslėpė, kad tokių kiemų uostamiestyje gali būti kur kas daugiau.

"Patikrinimo metu pamatai, kad kiemui reikia remonto ir įtrauki į sąrašą, nors gyventojai ir nesiskundė. Gal žmonės kantresni", – tvirtino N.Vedeikienė.

Pernai daugiabučių kiemų remontui buvo skirta 120 tūkst., šiemet – 170 tūkst. litų. Tačiau pernai apskaičiuota, jog kiemų remontui reikėtų apie 2 mln. litų.

N.Vedeikienės teigimu, pirmiausiai bus remontuojami kiemai, kurie į sąrašą įtraukti dar 2006 m., o gyventojai dėl jo kreipėsi pakartotinai. Jie yra ir labiausiai pažeisti. Pradėti darbus planuojama nuo Baltijos prospekto, Naujakiemio, Sausio 15-osios, Minijos gatvėse esančių kiemų.

"Kiemai remontuojami kompleksiškai. Tvarkyti reikia ir įvažiavimus", – teigė N.Vedeikienė.

Dėl nuostolių – į savivaldybę

Kol uostamiesčio gatvės ir daugiabučių kiemai laukia remonto, vairuotojai priversti savo transporto priemones laužyti duobėse. Perkėlos gatvės duobėse nukentėjo ne vienas automobilis. Tai liudija šalikelėje besimėtančios dalys.

Pasak advokato Dmitrijaus Bogdanovo, vairuotojas, kurio automobilis buvo suniokotas dėl važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės, gali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

"Jei nukentėjusysis mano, kad dėl patirtos žalos kaltas kelio savininkas, gali jam surašyti pretenziją. Galbūt atsakingas asmuo pripažins savo kaltę ir atlygins nuostolius. Jei šis nesutiks, tokius ginčus sprendžia teismas", – patarė advokatas.

Prieš kreipdamasis nukentėjusysis turėtų išsiaiškinti, kam priklauso gatvė. Didžioji dalis jų Klaipėdoje priklauso savivaldybei, o pavienės miesto pakraštyje – įmonei "Klaipėdos regiono keliai".

Pasak D.Bogdanovo, į tokią nelaimę patekęs pilietis pirmiausiai apie įvykį turėtų pranešti policijai, kad šis būtų užfiksuotas, pareigūnai surašytų protokolą, pažymėtų, kaip kilo nelaimė.

"Jei žmogus nuvažiuos, vėliau bus sunku nurodyti, kur, kada ir kaip atsitiko įvykis", – pabrėžė advokatas.

Jei automobilis draustas, tuomet savininkas turėtų išsiaiškinti, kokios draudimo sąlygos, ar į kompensuojamų įvykių sąrašą įtrauktos tokios nelaimės. Tuomet į savivaldybę gali kreiptis išmoką išmokėjusi draudimo kompanija.

"Jei yra turtas, jo savininkas ir dėl defekto padaroma žala trečiajam asmeniui, turto savininkas turi už tai atsakyti. Čia kaip ir su buto savininkais. Jei bute trūko vamzdis ir buvo užlieti kaimynai, tuomet buto savininkas jiems turės atlyginti nuostolius", – pabrėžė D.Bogdanovas.

Skųstis ryžtasi ne visi

Klaipėdos savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Artūras Žičkus pasakojo, jog į savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo yra kreipęsi trys ar keturi asmenys, sugadinę automobilius duobėse. Tačiau, anot jo, nė vienu atveju žala nebuvo atlyginta.

"Žmonės, kurių automobiliai buvo apniokoti duobėse, turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo, bet ar tai bus padaryta, abejoju", – tvirtino A.Žičkus.

Vedėjo teigimu, dažniausiai į duobes įlėkę vairuotojai nesilaiko saugaus greičio, nepaiso kelio ženklų, įspėjančių apie duobėtą kelio ruožą.

"Jei žmogus lekia taip, kad nespėja sustabdyti ir įvažiuoja į duobę, tai kaip tuomet būtų, jei į kelią išbėgtų vaikas? Nespėtų sustabdyti. Kai tiriame tokius atvejus, paaiškėja, kad nukentėjusieji yra padarę daug pažeidimų arba draudimas išmokėjo nepasižiūrėjęs ir paskui prašo atlyginti", – dėstė A.Žičkus.

Tačiau toli gražu ne visi vairuotojai dėl patirtų nuostolių duobėse ryžtasi ieškoti kaltų ir žalos atlyginimo.

"Žmonės skundžiasi, kai yra akivaizdesni atvejai – darbiniai, turtiniai santykiai, sutarčių pažeidimai, kai pamato, jog iš tikro gali kreiptis į teismą. Ir tai ne visada. O žmonės, automobiliu įvažiavę į duobę, nesusimąsto, kad turi teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Mano, jog dėl to, kad pateko į duobę kalti patys, nes turėjo ją pastebėti", – pasakojo D.Bogdanovas.

Citata