- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet pasauliniame neurologijos kongrese (WCN 2017) daugiausia dėmesio skirta degeneracinėms nervų sistemos ligoms – Alzheimerio, Parkinsono, išsėtinei sklerozei. Kongrese dalyvavo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vertebroneurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Irena Virketienė ir KUL gydytoja neurologė dr. Lina Malcienė.
Pasaulinės neurologijos srities tendencijos rodo, kad šios srities medikų trūksta. Europoje trims neurologams tenka 100 tūkst. gyventojų. 250 mln. žmonių išsivysčiusiose šalyse kenčia nuo neurologinės kilmės susirgimų. Lietuvoje vien išsėtine skleroze serga apie 2 tūkst. žmonių. Kasmet medikai užfiksuoja per 100 ligos atvejų. „Neurologijoje atsiveria naujos galimybės ne tik diagnozuoti šią ligą gerokai anksčiau nei ji pradeda luošinti žmogaus kūną, bet ir gydyti taip, kad ši liga kuo lėčiau progresuotų“, – pasakoja L. Malcienė.
Gydytoja pastebi, kad šiuolaikiniai vaistai, skirti gydyti degeneracinėms nervų sistemos ligoms ir yra sukurti pasitelkus inovatyvias technologijas, iškelia naujų iššūkių gydytojams.
L. Malcienė akcentuoja, kad neurologinės ligos dažnai yra lydimos didelio psichologinio streso, netgi depresijos, todėl, kaip rodo tarptautinė praktika, komandoje kartu su neurologais turi dirbti psichologai, psihoterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. „Apie sėkmingus tokios praktikos rezultatus kongrese kalbėjo kolegos iš Australijos. Jie pristatė socialinį modelį, apjungiantį ne tik pacientą, jo ligą ir gydytoją, bet ir kitus specialistus bei asmenis, besirūpinančius paciento gyvenimo kokybe. Daug dėmesio skirta paliatyviajai pagalbai, kuri apima ne tik fizinį kūną, bet visą asmenį – jo dvasinius ir emocinius poreikius, dalykus, reikalingus gyvenimo kokybei pagerinti ir kitus žmones, dalyvaujančius bendrame procese“, – kalba L. Malcienė.
Pasak jos, labai svarbu pacientui tinkamai pasakyti žinią apie jo ligą. Juk neretai ypač jauni asmenys, išgirdę išsėtinės sklerozės diagnozę, galvoja, kad tuoj sės į vežimėlį.
Pažangių Europos šalių patirtis, aptarta neurologijos kongrese šiemet, patvirtina, kad būtina dirbti su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais ne tik tada, kai jie ateina pas gydytoją, bet ir kai būna savo namų aplinkoje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. „Pacientų gyvenimo kokybės analizė, pasiūlymų teikimas, taip pat medicinos slaugytojų skambučiai, skirti pasiteirauti, kaip žmogus gyvena ir jaučiasi, ar nepamiršta išgerti vaistų – įprasta praktika užsienyje, mažais žingsneliais ateinanti į Lietuvą“, – džiaugiasi L. Malcienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai18
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai4
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą3
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą6
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos1
Už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodų bendrija „Tolupis“ turėjo įveikti sudėtingą iššūkį dėl asfalto tiesimo. Sodininkus ne tik teko įkalbinėti prisidėti prie projekto. Atsirado ir sunkiai suvokiamų reakcij...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?23
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai25
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Dar kartą keitė statinio S. Nėries gatvėje paskirtį: bus gydymo įstaiga?3
Baigiamo statyti naujo pastato S. Nėries gatvėje paskirtis per pastaruosius penkerius metus keičiama jau trečią kartą. Pradžioje projektas sumanytas kaip jaunimo nakvynės namai, paskui nuspręsta, kad tai bus viešbutis, tačiau galiausiai apsisp...