Danijos uostuose įžvelgiamas grožis

Atranka iš gausaus būrio

Europoje yra šalių, kurios gerbia savo senąsias tradicijas ir net uostuose bando įžvelgti grožį.

Įprasta, kad Lietuvoje, o greičiausiai ir kitose šalyse vyksta gražiausių sodybų ar gražiausiai sutvarkytų teritorijų konkursai.

Danijoje surengtas gražiausio uosto ir jo aplinkos konkursas. Jame buvo pristatyta 15 Danijos uostų ir prieplaukų teritorijų. Jos pačios įvairiausios nuo žvejų prieplaukų iki didelių uosto krovos kompleksų.

Uostai ar jų dalys galbūt nėra gražios tradicine ar klasikine prasme, bet jie turi savo atmosferą ir patrauklias istorijas.

Konkurse buvo pristatytos istorinės Svendborgo, Alingės, Bandholmo, Dragioro, Kopenhagos, Nakskovo, Nestvedo, Marstalio, Odensės, Rudkobingo, Esbjergo, Hobro, Ribės, Skageno, Orhuso vietos.

Iš viso Danijoje yra per 30 vien jūrų prekybos uostų. Didžiausi iš jų pagal krovą yra Frederisijos, Orhuso, Kopenhagos, Rionės ir Esbjergo uostai.

Taip pat Danijoje yra dar keli šimtai nedidelių uostų, kuriuose kroviniai nekraunami, tačiau į juos atplaukia vietiniai keltai, o dažniausiai stovi tik žvejų laiveliai ir jachtos.

Trauka: senojo Kopenhagos uosto dalis su eksponuojamais karo laivais. (licitationen.dk nuotr.)

Gražiausias – Alingės uostas

Gražiausių Danijos uostų konkursą surengė Danijos paveldo organizacija "Historiske Huse" (Istoriniai namai). Jos atstovai aiškino, kad konkursą suorganizavo norėdami parodyti, jog Danijoje yra išlikusi unikali uostų aplinka, o savivaldybės, jų politikai, vietos gyventojai saugo uostų teritorijas.

"Uostai ar jų dalys galbūt nėra gražios tradicine ar klasikine prasme, bet jie turi savo atmosferą ir patrauklias istorijas. Atvėrėme žmonėms akis, paskatinome smalsumą pasidomėti, kaip įvairiose Danijos vietose patraukliai pritaikomos senosios pramonės įmonės, grūdų bokštai, alyvos gamyklos, uostų krantinės", – teigė "Historiske Huse" direktorius Birthė Iuelas.

Vieta: senoji Nakskovo uosto krantinė. (licitationen.dk nuotr.)

Gražiausiu Danijoje pripažintas Bornholmo salos Alingės uostas. Jame išsaugota senoji aplinka su prieplaukomis, sandėliais, rūkyklomis, uosto darbininkų namais. Lankymasis šiame uoste tarsi nukelia mažiausiai porą šimtmečių atgal. Uostas buvo įrengtas pakrantėje išsprogdinus uolas. Jis buvo skirtas laivams iš Švedijos priimti. Iš Alingės keltai plaukė ir į Vokietiją. Uoste taip pat stovėjo žvejų laivai.

Šiandien tai labiau turistinių laivų uostas. Alingės uostas prieš pandemiją buvo ypač populiarus. Sezono metu dažnai uostas iškeldavo juodus signalinius rutulius arba tris raudonus žibintus, taip įspėdamas, kad  laivų nebepriima, nes visos vietos užimtos.

Alingės pakrantėje vyksta per 100 tūkst. žmonių pritraukiantys dziazo ir jūrinės kultūros festivaliai.

Istorija: Alingės uostas buvo įrengtas išsprogdinus uolas Baltijos jūros pakrantėje. (bornholm.pl nuotr.)

Uostus pritaiko žmonėms

Alingės uostas sugebėjo aplenkti netgi Kopenhagos senąjį uostą. Tai padaryti nebuvo lengva. Kopenhaga yra sostinė su didelėmis senosiomis teritorijomis ir ne mažiau patrauklia naująja architektūra prie vandens. Kopenhagoje yra ir labai daug akcentų, susijusių su Danijos karališkąja šeima. Šios šalies pasididžiavimas yra Kopenhagos karinių laivų muziejus, kuriam eksponatus surinko į atsargą išėję admirolai.

Pirmą kartą Danijoje surengtame gražiausių šios šalies uostų konkurse paskirtos net dvi trečiosios vietos. Jos atiteko Nakskovo ir Hobro uostams.

Pavyzdys: Danijoje vienas iš gražesnių yra ir Bornholmo salos Svanekės uostas. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Nakskovo uostas įkurtas daugiau kaip prieš 500 metų. Nuo senų laikų čia buvo vienas iš Danijos laivų statybos miestų. Dabar pagrindinė Nakskovo uosto veikla – vėjo jėgainių priėmimas ir surinkimas. Nakskovo patrauklumą didina tai, kad jame stengiamasi išsaugoti šalia krantinių esančias istorines vietas, pastatus. Senasis Nakskovo uostas pertvarkomas, tampa miesto viešosiomis erdvėmis su senaisiais uosto pastatais – sandėliais, laivų statykla. Įmantrios architektūros sandėliai liudija turtingą istorinę Nakskovo praeitį.

Panašiai atsitiko ir su Hobro uostu. Nuo 1834 m. veikiantis Hobro uostas turėjo ir laivų statyklą, ir krovinių sandėlius su laivų krantinėmis. Senuose uosto sandėliuose, pertvarkius juos, šiandien įkurtos kavinės, teatrai, muziejai, meno galerijos. Hobro Danijoje laikomas vienu iš sėkmingiausių uostų, kur patraukliai pavyko sukurti naujas rekreacines zonas su veikiančiu uosto verslu. Jis yra Danijos žemyninėje dalyje toliau nuo jūros, tiksliau, nuo Kategato sąsiaurio (Alburgo įlankos), su kuria jį jungia 35 km ilgio Mariagerio fiordas.