Teatro festivalyje – Europos tendencijos

Svarbiausias metų įvykis Klaipėdos dramos teatre (KDT) – septintus metus iš eilės uostamiestį garsinantis teatro festivalis „TheAtrium“ jau baigėsi. Anot organizatorių, šiemet jis buvo kitoks.

Šie metai – kitokie

Anot KDT vadovo Tomo Juočio, iššūkių, kaip įprastai, netrūko, tačiau su jais susitvarkyti sėkmingai pavyko.

„Renginys didelis, 17 renginių vien žiūrovams, o dar nematomų vyko daug, bet tie iššūkiai, kadangi mums septinti metai, jau žinomi. Darbuotojai buvo pasiruošę, darė savo darbą ir puikiai tvarkėsi. O apskritai, vertinant septintąją „TheAtrium“ laidą, ji – labai įdomi. Nesame kažkokie pranašai, mes domimės, kas vyksta Europoje, pasaulyje ir bandome tai atvežti čia. Galime vertinti, koks teatras dabar yra Europoje, kur jis eina“, – pažymėjo T. Juočys.

Favoritai – ir iš Taivano

Festivalį vainikavo daugiausia klaipėdiečių ir svečių dėmesio sulaukęs Po-Yuan Chung režisuotas spektaklis iš Taivano – „Bangų šnabždesys“, užbūręs jaudinančiu pasirodymu, intriguojančiais pasakojimais.

Kitas favoritas – Raquel André „Įsimylėjėlių kolekcija“ iš Portugalijos, į šį spektaklį buvo išpirkti visi bilietai.

Nemažai klausimų žiūrovams kilo po ispanų spektaklio „Kalnas“ (rež. Alex Serrano, Pau Palacios, Ferran Dordal). Jame, nepaisant sąsajų su ekspedicija į Everestą, buvo paliesta karo Ukrainoje tema, o su žiūrovais technologijų pagalba „kalbėjosi“ pats V. Putinas.

„Klausimai buvo ne vien apie teatrą, bet ir pačių ispanų požiūrį į tai, kas vyksta Europoje“, – pasakojo T. Juočys.

Apie italų pasirodymą „Amistade“, kurį režisavo Antonio Rezza ir Flavia Mastrella, nuskambėjo dviprasmiškų pasisakymų. Kadangi spektaklis vėlavo apie 45 min., dalis žiūrovų paliko salę.

„Buvo įvairių nuomonių. Kodėl juos kvietėmės? Italų teatras apskritai sunkiau priimtinas Lietuvos publikai, bet jo neatvežti negalėjome. A. Rezzo – režisierius ir aktorius, Italijoje jis yra absoliuti legenda, tad tai – reta galimybė. Nežinia, ar jis dar kada nors į Lietuvą atvažiuos. Laikome savo pareiga pristatyti ir parodyti tokį teatrą. Labai gerai, jeigu kažkam nepatiko, žmonės bent turės supratimą, ko tikėtis iš italų ir kitų“, – teigė T. Juočys.

Tomas Juočys. D. Rimeikos nuotr.

Biudžetas – 187 tūkst. eurų

Iš Lietuvos teatro vitrinos itin daug dėmesio sulaukė Jokūbo Brazio „Žuvėdra“, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliai.

Po spektaklių vykdavo diskusijos, kuriose žiūrovai galėjo užduoti įvairius klausimus.

Teatras yra bendravimas.

„Teatras yra bendravimas. Susitikimus būtinai darysime ir ateityje. Žmonėms daug kas paaiškėja. Buvo daug žmonių, galbūt mažiau tik vienoje diskusijoje, bet visose kitose dalyvavo gan gausiai, turėjo ko paklausti“, – sakė pašnekovas.

Prieš prasidedant spektakliams, žiūrovai gaudavo anketas, kuriose išreiškė nuomonę apie festivalį ir lūkesčius.

Svarstoma, kad, esant poreikiui, festivalio data galėtų būti keičiama.

Festivalio biudžetas nesikeičia, šiemet lietuviškai ir tarptautinei programai išleista beveik 187 tūkst. eurų.

Tikimasi, kad kitąmet festivalis vėl ras būdų nustebinti.

„Su pora teatrų jau turime žodinių susitarimų. Bus vėl netikėtų vardų, kurie Lietuvoje nėra buvę, bet gerai žinomi pasaulyje. Tad manau, kad savo forma festivalis bus dar kitoks“, – atskleidė T. Juočys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių