Solistės kaupiasi „Kelionei į Tilžę“

  • Teksto dydis:

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nekantrauja klausytojams pristatyti kompozitoriaus Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę“. Jau paaiškėjo pagal Hermanno Sudermanno to paties pavadinimo apysaką parašytos operos Indrės vaidmens atlikėjos.

Dainuos Indrę

Operos „Kelionė į Tilžę“ Indrės vaidmuo – pagrindinė soprano partija patikėta Klaipėdos primadonai Ritai Petrauskaitei ir dviem jaunoms dainininkėms – Ievai Barborai Juozapaitytei ir Agnei Stančikaitei.

„Pradėjus studijuoti Indrės partiją, kilo daug klausimų, tad perskaičiau H.Sudermanno apysaką „Kelionė į Tilžę”. Ten radau nemažai atsakymų apie pamario krašto žmonių tarpusavio santykius. Žinoma, ir pati esu ne kartą lankiusi minimas pamario vietas, bendravusi su šio krašto žmonėmis. O E.Balsio harmoninio braižo studijos mane įtikino, kad kompozitorius tobulai mokėjo perteikti herojės psichologines nuotaikas ir būsenas. Supratau, kaip svarbu tam tikra ritmika ar natos aukštis, išryškinantis žodžio jėgą, reikšmes ir potekstes. E.Balsio operos muzika apskritai glaudžiai susijusi su žodžiu“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė R.Petrauskaitė.

Kaip dainininkei sekasi „susidraugauti“ su Indre? „Personažo spalvų ir potėpių ieškau pačioje muzikoje. Režisierius Gytis Padegimas puikiai, su didele aistra padeda atverti operos herojų sielų lobynus“, – teigė solistė.

Painioje „Kelionės į Tilžę“ istorijoje daugiau tragizmo ar meilės? „Jausmų paletė tokia įvairi, kad net sunku įvardyti žodžiais. Geriausia pajusti ir išjausti“, – įsitikusi R.Petrauskaitė.

Lyg dviejose epochose

A.Stančikaitei Indrės ir Anso meilės istorija – emocijų vandenynas, kurio paviršius net ramiu oru nebūna visiškai lygus. Pagrindinius operos veikėjus bangos ir glamonėja, ir daužo.

„Dainuodama stengiuosi paklusti muzikos stichijai ir nebijoti nežinomybės, todėl leidžiuosi įtraukiama į bangų žaismą. Šiandienos visuomenė vertina komfortą: solistai nori dainuoti pasaulyje pripažintas operas, klausytojai – atpažinti jiems girdėtas melodijas. Vis dėlto man atradimo jausmas yra svarbesnis. Turėjau galimybę susipažinti su E.Balsio naudotomis komponavimo technikomis, tokiomis kaip dodekafonija ar aleatorika“, – džiaugėsi iš Rietavo kilusi ir Klaipėdoje mokslus baigusi A.Stančikaitė.

Nuolankioji Indrė, nepasiduodanti kerštui ir pykčiui, „Kelionėje į Tilžę“ atskleidžiama kaip ryžtinga, valinga, nepalaužiama asmenybė. „Man ši meilės istorija primena legendą apie Tristaną ir Izoldą, kurioje meilės nenugali net mirtis. Meilė pamiršta praeities išdavystes, ji viską ištveria”, – tikino A.Stančikaitė.

Solistė atvira: vaidmens rengimas kainuoja – būna ir nemigos naktų, prireikia ir vaistų nuo

galvos sopulio. A.Stančikaitė ruoštis vaidmeniui taip pat pradėjo nuo H.Sudermanno „Kelionės į Tilžę“ analizės. „Jaučiuosi tarsi gyvendama dviejose epochose, nes teatras lyg laiko mašina: nuo išmanių technologijų repeticijų metu persikeliame į XIX a. vidurio Prūsiją, laikus, kai nebuvo nei lėktuvų, nei telefonų, nei kavos gurkšnojimo gatvėse”, – šypsojosi dainininkė.

Didžiausias stebuklas

I.Juozapaitytei Indrės vaidmuo taps „krikštu“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. „Viena yra vaidinti operetėje ar miuzikle su linksma, karamelės saldainį primenančia emocija. Bet E.Balsio operoje reikia eiti gilyn. Esu laiminga, kad režisierius G.Padegimas nuoširdžiai skatina atkleisti Indrę kaip personažą, kaip moterį“, – pasakojo jaunoji solistė.

Ji ilgai ieškojo pirmojo 1980 m. „Kelionės į Tilžę“ pastatymo įrašo, bet pavyko gauti tik seną LNOBT vaizdajuostę, kurioje ne dainuojama, o žiopčiojama. Galiausiai sužinojo, kad muzikinę operos medžiagą redagavo E.Balsio mokinys kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kuris atlikėjai rekomendavo orientuotis į Albano Bergo „Voceką“.

„Tai daug pasako: „Kelionė į Tilžę“ yra avangardinė atonali opera, kuri, deja, nebuvo suprasta prieš 40 metų. Bet, manau, ji vis dar turi potencialo tapti Lietuvos vizitine kortele pasauliui. Stengiuosi, kad taip ir įvyktų“, – kalbėjo I.Juozapaitytė.

Pradėdama ruošti Indrės partiją, debiutantė maniusi, kad tai bus pasiaukojanti moteris, nuolanki pelytė, gimdanti vaikus. „Bet tokių operose nebūna. Indrės kova tyli, tačiau ne mažiau tragiška, nes ji intuityviai suvokia, ką planuoja Ansas. Baisu ne tai, kad mylimas žmogus nori ją nužudyti, bet tai, kad jos Ansas gali padaryti tokią nuodėmę... Tikėjimas, šviesos nešimas, taurumas Indrei labai svarbūs. Ji tikėjo Ansu net tokią sunkią akimirką“, – dalijosi mintimis solistė, dar kartą įsitikinusi, kad meilė – didžiausias pasaulio stebuklas.

Klaipėdos žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje – gruodžio 3-iąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių