Penktadienį 17.30 val. uostamiesčio Rūtų galerija klaipėdiečiams pristatys vilnietę tapytoją Liną Beržanskytę–Trembo ir jos personalinę paveikslų parodą „Anapus laiko“.

Sostinėje gyvenanti ir kurianti menininkė jau yra surengusi per 40 asmeninių parodų bei dalyvavusi 35 jungtiniuose meno projektuose Vilniuje ir Kaune, taip pat užsienyje – Vokietijoje ir Olandijoje, kūrusi freskas, pano, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Šioje parodoje autorė eksponuos įvairių periodų drobes – nuo senesnių iki naujausių. Tai menininkės nuoširdi savojo pasaulio mąstymo išraiška, sujungianti rytinį pievų rūką ir vidinių nuojautų persikūnijimus matomais pavidalais. Šios tapytojos kūriniai užlieja ne tik vaizdais, spalvomis; atrodo, kad net užuodi jų kvapą ir junti skonį.

L.Beržanskytės–Trembo paveikslų išskirtinumas – įspūdis, tarsi pro ploną šydą matytum kažką labai pažįstamo, bet kartu ir naujo. Kažką lengvo kaip baltas debesėlis ir kartu sunkaus kaip rudens naktų rasa.

Dailininkė gimė 1970 m. Vilniuje. 1989 m. baigusi M.K.Čiurlionio meno mokyklą, įstojo į Vilniaus dailės akademiją studijuoti freskos ir mozaikos specialybę. 1995 m. apgynė diplominį darbą (freska, grafitas „Išsiveržimas“) ir išvyko gyventi į Vokietiją, Štutgartą. Ten surengė nemažai personalinių parodų, dalyvavo bendrose parodose, kūrė freskas, pano.

Galiausiai palikusi bohemišką Štutgarto gyvenimą, 2000 m. grįžo į Lietuvą. Čia užplūdusi ramybė ir išgyvenimai išsitaškė naujomis spalvomis, potėpiais ir parodomis.

L.Beržanskytė–Trembo Vilniuje turi savo studiją, kurioje tęsiasi jos kasdienybės kelionė, atverdama duris būties iššūkiams. „Nes tik čia, „mano erdvėje“, nerimas vėl pavirsta ramybės žiedais, nes tik čia gyvena tiesa: mano džiaugsmai ir skausmai, ilgesys ir viltis, juokas ir ašaros,“ – atviravo dailininkė savo kūrybos įžvalgose. Nuo 2007 m. ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Už laiko pasislėpęs kitas pasaulis apsigyvena drobėse, atskleisdamas spalvomis tai, ko žodžiai nepasako. Menininkei kuriant svarbiausias pats tapymo veiksmas, todėl ištirpsta laiko pojūtis, susilieja pradžios ir pabaigos, materialios erdvės ribos, išlaisvinančios protą nuo racionalaus mintijimo ir klausimų apie atsitiktinumo ir išbaigtumo žaismą. Ji atsiveria pasauliui bylodama, kad skausmo karštis įkūnija pilnatvės spindesį, o tamsoje saulė šviečia ryškiausiai, kad kančia pasmerkia išlikimo šventės iššūkiui – tapti iš naujo arba pradingti... Kad viskas apgaulingai paslėpta, nes kuo gilesnis ilgesys, tuo didesnis sielos džiaugsmas. „Keliauju ten, kur veda teptuką ranka, tarsi kviesdama atsakyti sau pačiai: ar paprasti dalykai, šventais stebuklais vadinami, yra tik iliuzija, ar iliuzija – tai, kas vyksta?.. – svarstė menininkė. – Kas sieja visus mano darbus? Atrodo, kad man per linijos elastingumą ir vitališkumą, spalvų šėlsmą, pavyksta pagauti akimirkos ir amžinosios paslapties sąsają, ir geriausiai tai atsiskleidžia per dar nepažintą viziją ir neištirtų troškimų žavesį.“

L.Beržanskytės–Trembo tapybos paroda „Anapus laiko“ Rūtų galerijoje Klaipėdoje (Danės g. 9) veiks iki gegužės 15 d.