Pavasaris skirtas Čiurlioniui Pereiti į pagrindinį turinį

Pavasaris skirtas Čiurlioniui

Su pirmąją pavasario diena sugrįžo lauktas kasmetinis renginys – tarptautinė moksleivių muzikologijos konferencija „M. K. Čiurlionis ir jo laikmetis“, skirta iškilaus menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kūrybiškumas: mokinių darbai stebino savo įvairove, temų pasirinkimais, darbų gilumu bei pasirinktais interviu apie M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą.
Kūrybiškumas: mokinių darbai stebino savo įvairove, temų pasirinkimais, darbų gilumu bei pasirinktais interviu apie M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą. / Organizatorių nuotr.

Sveikinimo žodį tarė organizatoriai – Vilniaus „Lyros“ muzikos mokyklos direktorius Ugnius Vaginis ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos ugdymą organizuojanti skyriaus vedėja Žydrė Sinkevičiūtė.

Jie, linkėdami jauniesiems muzikologams sėkmės ieškojimuose, pabrėžė šio genialaus žmogaus savitos kūrybos plotmes ir prasmę, pagarbą lietuviškajai kultūrai.

M. K. Čiurlionis – neeilinė asmenybė, kuri buvo apdovanota kompozitoriaus, tapytojo, rašytojo ir fotografo gabumais.

Asmenybė, palikusi neįkainojamą palikimą: apie 300 paveikslų, 700 eskizų, piešinių ir grafikos darbų, per 200 muzikos kūrinių – nuo simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ iki kūrinių fortepijonui, chorui ir vargonams.

Minint M. K. Čiurlionio 150-mečio jubiliejų, moksleivių konferencijos jaunieji muzikologai iš Lietuvos (Vilniaus „Lyros“ muzikos mokyklos, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Telšių meno mokyklos, Šiaulių Dainų muzikos mokyklos, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos, Grigiškių meno mokyklos, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos, Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos ir kitų šalių – Lenkijos Punsko I laipsnio muzikos mokyklos, Latvijos Lielvardės muzikos ir meno mokyklos, Šveicarijos Ciuricho konservatorijos) savo darbais analizavo ne tik šio kūrėjo dailės ir muzikos kūrinius, bet apžvelgė ir jo laikmetį.

Mokinių darbai stebino savo įvairove, temų pasirinkimais, darbų gilumu, pasirinktais interviu.

Įdomu buvo sužinoti, kiek daug dedikuota šiai asmenybei Lietuvoje ir pasaulyje: penki Klaipėdos kompozitoriai sukūrė dedikaciją lietuviškam genijui – kūrinį simfoniniam orkestrui „Variacijas M. K. Čiurlionio Preliudo op. 7 nr. 4 tema“.

Kaune yra įsikūręs M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniuje – nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, organizuojamas tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, yra susikūręs M. K. Čiurlionio kvartetas.

Vilniuje ir Kaune M. K. Čiurlionio vardu pavadintos gatvės, yra M. K. Čiurlionio tiltas Kaune, jo vardu pavadintas tarptautinis oro uostas Vilniuje.

Pagal šio kūrėjo paveikslus ir muziką sukurti virtualios realybės filmai „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“.

M. K. Čiurlionio vardu pavadinti kalnai Hukerio saloje, yra jo vardo asteroidas (2420 Čiurlionis).

Pietvakarių Pamyre M. K. Čiurlionio vardo viršūkalnė, o Gdansko kariljono varpai žymi M. K. Čiurlionio metus, kasdien atlikdami M. K. Čiurlionio aranžuotes kariljonui.

„M. K. Čiurlionis – tai ne tik viršūnė, kalnas ar asteroidas. Tai – kosmosas. Tai – Visata“, – užbaigė konferenciją Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytoja ekspertė Nadežda Dambrauskienė, linkėdama ir kitąmet susitikti tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų