Mokslininkai jūroje aptiko šešias vietas, kurios leidžia teigti, kad daugiau nei prieš 11,5 tūkst. metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines. Kylant Baltijos vandens lygiui, visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios arčiau jūros krantų, atsidūrė po vandeniu.

Įvairiapusiai iškeltų radinių tyrimai atskleidė, kad Baltijos jūra iš ankstyvųjų pakrantės gyventojų atėmė dideles teritorijas ir dabar patikimai saugo to laikmečio reliktus. Povandeninei archeologijai tai – didelė erdvė naujiems moksliniams tyrimams.

Pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje sėkmingai atlikti iš jūros iškeltų reliktinių pušies medžių DNR tyrimai parodė šių radinių ryšį su dabartinių paprastosios pušies populiacijų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Pietų Europoje. Mokslininkams tai leidžia daryti prielaidą, kad po ledynmečio į mūsų teritoriją „pušys atėjo“ iš pietų, tad galimai savo protėvius rastume regione tarp Adrijos ir Juodosios jūros.

Parodą pristatys projekto „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante (ReCoasts&People)“ tyrimams vadovavęs Klaipėdos universiteto profesorius, Lietuvos povandeninės archeologijos mokslo pradininkas, akademikas, habil. dr. Vladas Žulkus ir kartu dirbusios komandos nariai.

Parodą lankytojai Pilies muziejuje galės apžiūrėti iki 2024 m. kovo 1 d.