Paskutiniai „Vasaros koncertų ciklo“ akordai: renginiai nepaliks abejingų

  • Teksto dydis:

Kitą savaitę nuaidės paskutiniai „Vasaros koncertų ciklo“ akordai. Programose skambės pučiamųjų instrumentų muzika, paliesianti giliausias klausytojo sielos stygas, o choro atlikėjai užburs gražiu skambesiu bei išraiškingais balsais. Na, o Klaipėdos kamerinis orkestras profesionaliu skambesiu apdovanos Sedos bei Palangos klausytojus.

Vasarą keičia ruduo, vienus festivalius keičia kiti, „Vasaros koncertų ciklą“ keičia šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika". Rudenį klausytojų lauks šiuolaikinės operos premjera, nuskambėsianti pirmą kartą festivalio istorijoje, pasaulinius apdovanojimus pelnę muzikos kūriniai bei jau visų pamėgta edukacinė programa visai šeimai. Atsiverkime pokyčiams, naujiems įspūdžiams ir susitikime Klaipėdos koncertų salėje rugsėjo 17 – spalio 7 d. 

„Tau Tėvynės dangus“

„Tai puikus klasikinę vokalo manierą valdantis dainininkas: išlygintas registrų skambėjimas, gražus sodrus tembras, ryški psichologinė įtampa. Dainininko profesionalumas gražiai dera su nuoširdumu. Atlikimui būdingas laisvės pojūtis. Kiekvienas žodis turi savo skambesį ir spalvą, savo vietą frazėje, akcentą. Skjervoldui visiškai svetimas sentimentalumas ir paviršutiniškumas. Jis tobulai varijuoja išraiškos priemonėmis, tempu, frazuote, todėl dramaturginis veiksmas atrodo neįtemptas, atskleidžiantis bendra nuotaika.“ („7 meno dienos“).

Šio koncerto solistas, Lietuvoje jau senokai gyvenantis norvegų baritonas Steinas Skjervoldas, mūsų šalį turbūt galėtų pavadinti savo antrąja tėvyne. Rugpjūčio 14 d. 19.30 val.  parko estradoje prie Klaipėdos koncertų salės programoje „Tau Tėvynės dangus“ skambės bene garsiausio jo gimtosios Norvegijos dainiaus Edvardo Griego, lietuvių klasiko Juozo Gruodžio ir klaipėdiečių kūrėjų muzika.

Aukuras / Vytauto Petriko nuotr.

Koncerto programa pavadinta pagal Vladimiro Konstantinovo dainą, kuri buvo sukurta ir dažnai atliekama Atgimimo laikotarpiu. Jos autorius, Lietuvoje gerai žinomas choro dirigentas ir kompozitorius, 1993 metais buvo vienas iš Klaipėdos choro „Aukuras“ įkūrėjų. Po kelerių metų prie minėto kolektyvo vairo liko tik Alfonsas Vildžiūnas, diriguosiantis šią norvegišką-lietuvišką programą.

Choro „Aukuras“ koncerte turėsime progą susipažinti su jau amžinybėn išėjusių klaipėdiečių – choro dirigentų Roberto Varno, Gedimino Purlio ir kompozitoriaus Zigmo Virkšo kūriniais. Kūrėjai išeina, bet jų kūryba lieka amžiams. Programoje taip pat bus šiemet 70–mečio jubiliejų mininčio kompozitoriaus Remigijaus Šileikos „Šviesa ir muzika“, sukurta Sigito Gedos tekstu. „Šviesa ir muzika mus gelbsti, niekas kitas...“ – poeto žodžiai skambės „Aukuro“ choristų lūpose.

Sedos bažnyčios 250 metų jubiliejui

Rugpjūčio 15 d. 21 val. klausytojai kviečiami į Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią paklausyti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Gailestingumo altorius“. Jau ne pirmą kartą šį kūrinį atliks savo profesionalumu ir stipriu ansambliškumo pojūčiu garsėjantis  Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus ir Vilniaus vokalinis ansamblis „Duodeco“, vadovaujamas Povilo Vanžodžio. Solo partijas dainuos Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas).

Emocionalumu ir melodingumu patraukiančiame  kūrinyje „Gailestingumo altorius“ pasigirs ne tik XX a. Europos religinės muzikos tradicijų atgarsiai, bet ir liaudiškų religinių giesmių, vadinamųjų kantičkų, melodika bei ritmika.

Oratorija paremta šv. sesers Faustinos Kowalskos, kurį laiką gyvenusios Vilniuje ir čia pradėjusios skleisti žinią apie Dievo gailestingumą, dienoraščio fragmentais. Jos keturios dalys yra tarsi kertiniai Dievo gailestingumo šventovės akmenys, sudėti iš prasmingų šv. Faustinos žodžių: „Žemė ir dangus gali pasikeisti, bet Dievo gailestingumas nesibaigs“.

„Vario tiltai III“

Pasaulinė pandemija pakoregavo Klaipėdos brass kvinteto rengiamą programą „Vario tiltai III“. Dėl užsienio piliečių atvykimo į Lietuvą ribojimo, Švedijos sostinėje gyvenantis, nuolatos koncertuojantis Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, įvairių tarptautinių konkursų laureatas, trimitininkas Tomas Poulsonas, į Klaipėdos koncertų salę neatvyks.  Jo pasirodymas perkeliamas į spalio mėnesį. Rugpjūčio 16 d. 19.30 val. parko estradoje prie Klaipėdos koncertų salės kartu su Klaipėdos brass kvintetu muzikuos Jonas Šilinskas.

Jonas Šilinskas yra lietuvių kilmės trimitininkas ir pedagogas. 2009 m. persikėlęs į Suomiją mokytis pas Aki Valimaki, jis dirbo daugelyje simfoninių orkestrų, įskaitant Tamperės filharmoniją, Geteborgo simfoninį orkestrą, Turku filharmoniją ir Kuopio simfoninį orkestrą. J. Šilinskas taip pat koncertavo tarptautiniu mastu Korėjoje, Japonijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje, Rusijoje ir Baltijos šalyse.

Brass kvintetas / Vytauto Petriko nuotr.

Dabar J. Šilinskas užima solo trimito pareigas Suomijos radijo simfoniniame orkestre ir dėsto Tamperės muzikos akademijoje. Muzikas ne tik mokė suomių studentus, bet ir vedė meistriškumo kursus kitose šalyse, tokiose kaip Italija ir Pietų Korėja.

Be orkestrinės muzikos grojimo ir solo pasirodymų įvairiuose Suomijos orkestruose, J. Šilinskas mėgsta groti džiazo, funk, soul ir kitokią muziką.

VIII M. K. Čiurlionio muzikos festivalio atidarymo koncertas „Lietuviški netikėtumai“

M. K. Čiurlionis „Pasaka“

Rugpjūčio 21 d. 19 val. Palangos grafų Tiškevičių rūmų terasoje festivalį iškilmingai atidarys Klaipėdos kamerinis orkestras. Koncerto programoje skambės išskirtinai lietuvių kompozitorių – M. K. Čiurlionio, L. Narvilaitės, B. Dvariono, T. Makačino, V. Bartulio, A. Malcio –  kūriniai. Klausytojų laukia išskirtinė M. K. Čiurlionio kūrinio „Peterburgo eskizai“ premjera.

Daugiau informacijos: https://www.koncertusale.lt/Renginiai/repertuaras/repertuaras-1.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių